VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje ir susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir aukščiausiaisiais valstybės pareigūnais.
Susitikime su Lietuvos vadovu šalys aptarė dvišalio bendradarbiavimo plėtrą ir pagrindinius regioninio saugumo klausimus.
Nausėda pabrėžė, kad Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių ir prekybos partnerių.
"Šiuo metu Lietuva yra sudariusi didžiulius ginkluotės įsigijimo kontraktus. Šalies vadovo teigimu, sparčiai plėtojant prekybos ir verslo saitus bei kultūros ir mokslo iniciatyvas, tvirtėja Lietuvos ir Vokietijos žmonių tarpusavio ryšiai", — rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Nausėda taip pat paprašė išplėsti Baltijos šalių oro policijos misiją, praneša "Ekspress nedelia".
Anot Kramp-Karrenbauer, Lietuvos vadovas galimybę išplėsti misiją sieja su Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) tarp JAV ir Rusijos žlugimu.
"Gavau pageidavimą, kad jeigu NATO rėmuose kažkuriuo metu vyktų daugiau diskusijų, kaip tvarkytis su situacija Europoje ir Baltijos šalyse po INF sutarties žlugimo, kad šie pageidavimai ir šie prašymai būtų išgirsti ir ši tema būtų nagrinėjama labai rimtai", — teigė gynybos ministrė.
Anot Vokietijos ministrės, šis sprendimas turėtų būti priimtas NATO lygiu.
Be to, Kramp-Karrenbauer teigė, kad Berlynas per ateinančius kelerius metus planuoja investuoti 90 milijonų eurų į Lietuvos karinę infrastruktūrą.
Taip pat Vokietijos ministrė susitiko su Lietuvos gynybos ministru Raimundu Karobliu. Jis teigė, kad NATO turėtų siųsti oro gynybos įrangą į Lietuvą, kad apsaugotų šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.
Anot jo, bataliono kariams apsaugoti reikalingos oro gynybos priemonės, o Lietuva dar neturi tam reikalingų sistemų.
Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotai NATO kovinei grupei, kurią sudaro daugiau kaip 600 Vokietijos karių. Šiuo metu kovinėje grupėje yra daugiau nei 1,2 tūkst. karių iš šešių valstybių.
Baltijos šalių politikai nuolat skelbia apie tariamai augančią "Rusijos grėsmę". Tokių pareiškimų fone Lietuva vis dažniau pasirašo gynybos sutartis su JAV, ir tokiu būdu didina karinės technikos kiekį regione.
Be to, Baltijos šalys ir Lenkija reguliariai ragina stiprinti NATO karines pajėgas regione bei sudaryti įvairias gynybos sutartis su kitomis aljanso šalimis.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nesiruošia nieko pulti. Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Šiaurės Atlanto aljansas palaiko rusofobines nuotaikas ir išnaudoja Europos šalių isteriją dėl galimos "Rusijos agresijos", kad kuo daugiau karinės technikos ir kontingentų dislokuotų rytiniame savo flange.