VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Buvęs Europos Parlamento deputatas Miroslavas Mitrofanovas išreiškė pasipiktinimą tuo, kad Latvijos gynybos ministras šlovina nacių kariuomenę ir bando sumenkinti Raudonosios armijos vaidmenį išlaisvinant Rygą, ir patarė paklausti ekspertų, kaip buvo išvaduotas miestas, rašo RIA Novosti.
Anksčiau Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks teigė, kad Waffen SS legionieriai yra Latvijos žmonių ir valstybės pasididžiavimas. Latvijos gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame pasakojama apie tai, kad Raudonoji armija įžengė į tuščią Rygą, nes nacių kariuomenė nusprendė ją atiduoti be kovos.
"Mane iki ašarų sujaudino švelnus Latvijos gynybos ministro Pabriko rūpestis dėl nacių kariuomenės garbės. Kad įrodytų mums jų nenugalimumą ir kilnumą, Gynybos ministerija už mokesčių mokėtojų pinigus sukūrė vaizdo įrašą, kuris turėtų įrodyti visuomenei, kad sovietų armija neišlaisvino Rygos, nesikovė dėl miesto, o patys vokiečiai kilniai ir toliaregiškai jį paliko, kuo sovietų kariuomenė nedelsdama pasinaudojo", — RIA Novosti pasakojo Mitrofanovas.
Jis taip pat mano, kad Pabriksas galėtų pasitarti su ekspertais.
"Žinoma, aš suprantu, kad Pabriksas neturi karinio išsilavinimo, tačiau jis galėtų nuvykti pas karininkus Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų būstinėje ir paklausti, kaip galima be kovos užimti miestus. Jie jam paaiškintų, kad Rygos užėmimas 1944 metais buvo tiksliai suplanuotos ir sėkmingai įvykdytos Raudonosios armijos Baltijos operacijos, kurioje dalyvavo 900 tūkstančių sovietų karių, rezultatas ir čia vyko pagrindinės kovos, kurių metu Latvijos sostinėje buvo nugalėta vokiečių kariuomenė, švelniai Pabriko saugoma nuo gėdos", — teigė Mitrofanovas.
Buvęs EP deputatas įsitikinęs, kad bandymai perrašyti istoriją nesibaigs gerai.
"Pačios kovos už miestą truko beveik keturias dienas. Jei rimtai, neįsivaizduoju, kas vyksta gynybos ministro galvoje, kai jis šlovina ir garbina nacių okupacinę kariuomenę. Anksčiau ar vėliau šiuos "paišdykavimus" pastebės Vakaruose, ir Pabriksui kažkaip teks pasiaiškinti kolegoms iš šalių, kurių kariai masiškai žuvo Antrojo pasaulinio karo laukuose dėl vienos pagrindinės priežasties — vokiečių kariuomenės siekio sunaikinti Europos šalis", — teigė Mitrofanovas.
Ryga buvo išlaisvinta nuo vokiečių okupantų 1944 metų spalio 13-osios vakare. Baltijos šalių išlaisvinimas buvo stambi operacija, kurioje dalyvavo keli frontai, tarp jų trys Baltijos, dalis trečiojo Baltarusijos fronto pajėgų ir iš dalies Leningrado fronto pajėgos, taip pat dalis Baltijos laivyno.
Šio puolimo metu Estija, Latvija ir Lietuva buvo išlaisvintos. Iš 59 vokiečių divizijų 29 buvo nugalėti, likę 30 pasitraukė į Kuršą.
Tuo tarpu Baltijos šalys teigia, kad 1940–1991 metais jos neva buvo okupuotos TSRS. Rusija, kaip TSRS įpėdinė, kategoriškai nesutinka su panašiais teiginiuais. Rusijos vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad apie Baltijos šalių okupaciją negali būti nė kalbos. Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Baltijos valstybių įstojimą į TSRS ji laiko atitinkančiu to meto tarptautinės teisės normas.