Maskvoje buvo surengtas šventinis saliutas Rygos išvadavimui nuo nacių 1944 metais paminėti. Apie tai pranešė Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba.
Renginys vyko sekmadienio vakarą ant "Poklonnaja gora" (Nusilenkimo kalvos). Į dangų buvo paleista daugiau nei du tūkstančiai šventinių fejerverkų, sprogusių kupolų skersmuo viršijo 300 metrų.
Pažymima, kad fejerverkų paleidimo sistema buvo pagaminta iš kombinuoto paleidimo ugniagesių įrenginių, kurių kalibras yra nuo 105 iki 310 milimetrų, "KamAZ" transporto priemonių bazėje.
Anksčiau Latvijos užsienio reikalų ministerija pasipiktino sveikinimu Maskvoje ir pavadino jį "nedraugišku žingsniu". Latvija mano, kad jai ir kitoms Baltijos šalims "išsivadavimas" reiškė naujos "okupacijos" pradžią.
Atsakydama į tai, oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad jei Latvijos užsienio reikalų ministerija vertintų laisvę, ji nebūtų skatinusi dislokuoti užsienio šalių karinius kontingentus savo teritorijoje.
Ryga buvo išlaisvinta nuo vokiečių okupantų 1944 metų spalio 13 dienos vakare. Baltijos šalių išlaisvinimas yra didelė operacija, kurioje dalyvavo keli frontai, tarp jų trys Baltijos, dalis trečiojo Baltarusijos fronto pajėgų ir iš dalies Leningrado fronto pajėgos, taip pat dalis Baltijos laivyno. Baltijos šalys mano, kad 1940–1991 metais jos tariamai buvo okupuotos TSRS.
Rusija, kaip Sąjungos įpėdinė, kategoriškai nesutinka su tokia pozicija. Šalies vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad apie jokią sovietų okupaciją Baltijos šalyse negali būti nė kalbos. Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Baltijos šalių įstojimą į TSRS laiko atitinkančiu to meto tarptautinės teisės normas.
Spalio 11-ąją Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Rygos išlaisvinimą nuo nacių okupantų šio įvykio 75-mečio proga.
"Sovietinė okupacija" Baltijos šalyse
Baltijos šalių valdžios nuolat skelbia, kad jų įstojimas į TSRS — "okupacijos" padarinys. Lietuva, Latvija ir Estija reikalauja atlyginti "žalą".
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.
Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia, valstybės gaudavo lėšų pramonės, infrastruktūros ir socialinei sferai plėtoti.
Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 80-mečio išvakarėse buvo paskelbti Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumentai. Archyvinė medžiaga rodo, kad TSRS neskubėjo prijungti Baltijos valstybių, o savitarpio pagalbos paktai pasirašyti šių valstybių valdžios iniciatyva.