VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Esant tokiai situacijai, be dujotiekio, teks įsigyti ir daugiau Rusijos SGD. Tačiau europiečių teigimu, "Nord Stream-2" turėtų būti paleistas kuo greičiau, rašo Natalija Dembinskaja RIA Novosti.
Dujos baigsis
2018 metais Europai reikėjo 390 mlrd. kubinių metrų importuotų dujų. Rusija pateikė pusę — "Gazprom" pristatė rekordinį 201,7 mlrd. kubinių metrų krovinį. Pradėjus eksploatuoti "Nord Stream-2", kurio galia siekia 55 mlrd. kubinių metrų per metus, eksportas žymiai padidės.
Tačiau, pasak Vokietijos energetikos bendrovės "Uniper" (dujotiekio partnerės "Gazprom") vadovo Andreas Širenbeko, net "Nord Stream-2" nepatenkins augančios Europos paklausos. Jo skaičiavimais, ateityje dujų trūkumas žemyne gali siekti 300 mlrd. kubinių metrų per metus.
"Mėlynojo kuro" trūkumas yra ne tiek padidėjusio europiečių dujų suvartojimo, kiek nuolatinio vidaus gamybos sumažėjimo rezultatas. Nyderlanduose, Groningene, kuriame buvo viena šeštoji visų ES pagamintų dujų, "užkonservuojami" gręžiniai, o galutinis telkinio eksploatacijos nutraukimo terminas neseniai atidėtas nuo 2030 iki 2022 metų.
Danija taip pat mažina gamybą, o tai leidžia Rusijai tiesti dujotiekio atkarpą teritoriniuose vandenyse. "Tairos" telkinys sustabdė veiklą, o dabar karalystė perka vamzdyno dujas iš Vokietijos. Kaip pažymi "Danmarks Radio", tai reiškia priklausomybę nuo Rusijos dujų, nes vokiečiai degalus gauna iš rusų. Analitikai įsitikinę, kad danai per mėnesį duos "žalią signalą" "Nord Stream-2", priešingu atveju Kopenhaga susidurs su kelių milijonų dolerių ieškiniais iš projektą vykdančių bendrovių.
"Taip pat reikėtų pastebėti, kad sumažėjo dujų gamyba ir tiekimas iš Norvegijos, JK, — primena "Uniper" vadovas. — Tarp pasiūlos ir paklausos yra labai didelis atotrūkis". Todėl Širenbekas įsitikinęs, kad Europai netrukus reikės daugiau dujotiekio dujų ir suskystintų gamtinių dujų.
Ekspertai neatmeta galimybės, kad tokie teiginiai ir tikėjimasis kuo greičiau baigti "Nord Stream-2" statybas — bandymas nuraminti amerikiečius, bandančius "užpildyti" Europos rinką savo suskystintomis dujomis. Vašingtonas, padedamas sąjungininkų Europoje, visais įmanomais būdais trukdo nutiesti Rusijos vamzdynus apeinant Ukrainą, grasindamas sankcijomis šių projektų dalyviams.
Pasirinkimo nėra
Trampas pasipiktino: Vokietija nori gauti 60–70 proc. energijos iš Rusijos, tačiau tuo pat metu tikisi, kad Vašingtonas ir toliau gins vokiečius nuo "grėsmės iš Rytų".
Atsakydamas į tai, Berlynas išreiškė pasirengimą pastatyti kelis terminalus suskystintoms gamtinėms dujoms priimti. "Jie nori parodyti Vašingtonui, kad pirksime dujas iš jūsų, kaip pagrindinio mūsų NATO sąjungininko. Tačiau neatimkite iš mūsų senų sutarčių", — aiškina Igoris Juškovas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas.
Nepaisant to, Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir toliau kartoja, kad Amerikos suskystintos dujos Vokietijos vartotojams kainuos beveik 30 proc. brangiau nei Rusijos vamzdyno dujos. O SGD terminalų statyba dar nepradėta.
Be to, kaip pažymi vokiečių laikraštis "Handelsblatt", kad jei ir prasidės statyba, tai bus naudingiau rusams nei amerikiečiams, nes dabar Rusija yra antra (po Kataro) pagal SGD tiekimą Europai. JAV yra tik trečia.
Pagal ES standartus kiekviena šalis turi turėti tris tiekimo šaltinius. Vokietijai dujotiekio dujos tiekiamos iš Rusijos ir Norvegijos — du šaltiniai, o SGD terminalas — trečias. Bet į šį terminalą ateinančios SGD nebūtinai bus amerikietiškos.
Dabartinė suskystintų gamtinių dujų padėtis Europos rinkoje aiškiai rodo, kad čia tikimasi padidėjusio pristatymo daugiausia dėl Rusijos. Alternatyvių šaltinių praktiškai nėra. Pavyzdžiui, Norvegija to padaryti negali — dėl telkinių išeikvojimo Šiaurės jūroje.
"Norvegams reikia eiti į šiaurę — prie Norvegijos ir Barenco jūrų. Tačiau jie neskuba, nes esant dabartinėms dujų kainoms, nauji aukštose platumose esantys projektai tiesiog neatsipirks", — pažymi Juškovas.
Alžyras nesugeba padidinti eksporto, nes šalyje sparčiai auga vidaus vartojimas. Šiemet pirmą kartą per beveik keturiasdešimt metų šis skaičius viršijo 50 proc. Taip pat per pirmuosius šešis mėnesius indėliai atnešė aštuoniais procentais mažiau dujų. Dėl to Alžyras praranda pagrindinio Europos tiekėjo pozicijas: eksportas sumažėjo beveik 20 proc. iki 20,5 mlrd. kubinių metrų.
Kyla rimtų abejonių, ar europiečiai ir toliau vadovausis politiniais sumetimais dujų tiekimo srityje, darydami žalą pragmatiškiems savo pačių interesams ir trukdydami didinti degalų tiekimą iš Rusijos.