VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) ataskaita rodo, kad skurdo lygis Lietuvoje nemažėja, praneša organizacijos spaudos tarnyba.
Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas.
NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė pažymėjo, kad valstybė neturi konkretaus veiksmų plano skurdui mažinti.
"Tapo populiaru kalbėti apie skurdo mažinimą, ypatingai gerovės valstybės kontekste. Tačiau negerėjanti statistika rodo, kad trūksta konkretaus ir visapusiško veiksmų plano skurdui mažinti", — teigia NSMOT direktorė.
Anot NSMOT, vienijančio tokias organizacijas kaip "Caritas" ar "Maisto bankas", stagnaciją skurdo mažinimo srityje lemia menkos socialinės išmokos ir pagalbos stoka labiausiai skurstantiems: neįgaliesiems, pensininkams, vienišiems tėvams, bedarbiams.
Taip pat trūksta elementarių paslaugų, kaip kad efektyvus ikimokyklinis ugdymas ar transporto paslaugos, o skaitmenizacijos nelygumai taip pat gilina socialinę atskirtį.
Adomavičienė papasakojo, kad praėjusiais metais vidutinė socialinė piniginė parama siekė 81 eurų vienam asmeniui.
"Ši suma sudaro apie trečdalį absoliutaus skurdo ribos, taigi, nepadeda išbristi iš skurdo, jau nekalbant apie žmogaus orumą ir socialinių įgūdžių palaikymą", — pareiškė ji.
Susirūpinimą keliančias tendencijas NSMOT pastebi ir ikimokyklinio ugdymo srityje, kuris, anot nevyriausybininkų, sukuria pagrindą vaikų mokymuisi ateityje ir yra kertinis dėmuo siekiant sumažinti skurdą bei užtikrinti socialinį mobilumą.
NSMOT duomenimis, Lietuvos vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, skaičius siekia tik 58,2 proc. Skirtingose savivaldybėse šis skaičius smarkiai varijuoja. Dideli skirtumai pastebimi tarp kaimo ir miesto vietovių: pastarosiose šis skaičius vidutiniškai siekia 71,6 proc., kaimo — 27,9 proc.
"Jeigu nespręsime ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problemos, nesudarysime vienodo starto galimybių ir toliau užprogramuosime vaikus skursti", — sako Adomavičienė.
NSMOT taip pat pažymi ir skaitmenizacijos iššūkį. 2018 metais asmeninius kompiuterius namuose turėjo 76 proc., o interneto prieigą — 78 proc. namų ūkių. Nors šie rodikliai kasmet vis gerėja, Lietuvos gyventojų asmeninių kompiuterių turėjimo ir prieigos prie interneto rodikliai yra vieni žemiausių ES. Kaimo vietovėse interneto prieigos neturinčių gyventojų skaičius siekė tik 27,9 proc.
Kaimų gyventojai taip pat atkreipia dėmesį, kad autobusai važinėja tik keletą kartų per dieną ir geriausiu atveju yra suderinti tik su vaikų grįžimu iš mokyklos. Vaikų vasaros atostogų metu pasitaiko atvejų, kai autobusai kaimus pasiekia tik kelis kartus per savaitę, todėl susisiekimo stoka tampa rimtu iššūkiu ieškant darbo. Neužtikrinant elementarių paslaugų, žmonės stumiami į nedarbą ir dar didesnę atskirtį.