VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Buvęs Rygos meras, europarlamentaras Nilas Ušakovas paaiškino, kodėl palaikė Europos Parlamento (EP) rezoliuciją, kuri komunizmą prilygina nacizmui. Apie tai jis papasakojo interviu "Baltnews.lv".
Politikas pabrėžė, kad EP buvo balsuojama už Stalino režimo nusikaltimų bei Molotovo ir Ribentropo pakto pasirašymo pasmerkimą. Anot Ušakovo, dokumentas vertas būti kritikuojamas, kaip ir Stalino režimas, tačiau tai visiškai nereiškia, kad šiems klausimams skirta rezoliucija yra antirusiška.
"Jei jie bando susieti tai su tuo, kad tai yra Rusijos kritika, tada, vaikinai, apie ką iš viso kalbėti?" — pasakė jis.
Paklaustas, ar, jo manymu, TSRS kalta dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, Ušakovas priminė, kad į Lenkiją pirmiausia įėjo fašistų padaliniai, o paskui sovietų kariuomenė. Tačiau jis pabrėžė, kad tai, jog stalinistinis režimas Latvijoje laikomas nusikalstamu, nereiškia, kad kažkas gali "sumažinti eilinio kareivio, kovojusio prieš nacių režimą, kuris išlaisvino koncentracijos stovyklas, kuris išlaisvino miestus, žygdarbį".
"Jei kas nors bando tai tokiu būdu suplakti į vieną krūvą — sąmoningai ar nesąmoningai, — jis neapsaugo, o kenkia būtent šių kareivių atminčiai", — pareiškė europarlamentaras.
Rugsėjį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją "Dėl Europos istorinės atminties svarbos Europos ateičiai". Tekste pažymėta, kad Antrasis pasaulinis karas buvo "nacių ir sovietų nepuolimo pakto, pasirašyto 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, dar žinomo kaip Molotovo ir Ribentropo paktas, ir jo slaptųjų protokolų rezultatu, pagal kuriuos du totalitariniai režimai, susivieniję pasauliui užgrobti, Europą padalijo į dvi įtakos zonas".
Anot oficialios Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos, Europos Parlamentas piktinančiai parašė lygybės ženklą tarp nacistinės Vokietijos — šalies agresorės ir TSRS, kieno žmonės išlaisvino Europą nuo fašizmo didžiulių aukų sąskaita.
Tarp tų, kurie palaikė dokumentą, buvo Nilas Ušakovas, kuris gegužės 9-ąją pavadino šventa diena, tačiau Europos Parlamente balsavo už šią rezoliuciją.
Anksčiau Latvijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė saliutą Maskvoje 75-osioms Rygos išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.
Ministerija Rusijos veiksmus pavadino "bandymu perrašyti istoriją pagal savo užgaidas", kad neva pateisintų stalininio režimo "nusikaltimus", įskaitant Molotovo ir Ribentropo pakto sudarymą ir jo slaptą protokolą, kuris nustatė Sovietų ir Vokietijos įtakos sferų ribas Rytų Europoje "teritorinio pertvarkymo" atveju.
Baltijos šalyse politikai nuolat kalba apie kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo kažko reikalauti.
Maskva ne kartą yra pareiškė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimą TSRS "okupacija".