Gaisras Alytuje parodė, kaip valdžia "susidoroja" su katastrofomis

Gaisro nebūna pagal planą. Nebent gaisrininkų planiniai mokymai. Arba per parodomąją gaisro gesinimo akciją gaisrininkų profesinės šventės proga Šv. Florijono dieną
Sputnik

Šv. Florijono, Gaisrų sergėtojo diena minima gegužės 4-ą dieną. Dabar spalio mėnesio pabaiga. Paskutinį šio spalio mėnesio dešimtadienį minėsim ilgai. Kaip valstybės gesinant gaisrą Alytuje neįgalumo dešimtadienį. Gal visą neįgalumo dešimtmetį?

Lietuvos ugniagesiams gelbėtojams, žinoma pagarba. Ir padėka. O valstybininkams?

Tuo metu kai Alytus skendo padangų dūmuose, šalies politikai kaip niekur nieko tęsė Seimo pirmininko kėdės serialą. Jie jame vaidintų net jeigu liepsnotų Gariūnai arba Vilniaus senamiestį nuplautų Neries potvynis. Tarpusavio sąskaitų suvedinėjimai ir politinių "partnerių" patręšimas intrigomis yra svarbiau.

Iš tiesų šis gaisras nėra didžiausia Lietuvos katastrofa, bet labiausiai matoma plika akimi. Kaip pūlinys iššokęs iš nusilpusio kūno. Tas kūnas, Valstybė, nuolatinėje komoje jau dešimtmetį. Tik jos tylus nuomaris ne taip pastebimas.

Nausėda apie gaisrą Alytuje: krizių valdymo sistema neveikia taip, kaip turėtų

Skurdas, atskirtis, protų nutekėjimas, emigracija. Akla mokesčių sistema, visuomenės viduriniosios klasės sunykimas. Toliau klestinti korupcija, švogerizmas. Tai jau suėdė visuomenės kraują ir raumenis. Tai baigia sugraužti jos kaulus ir sąnarius. Tai gali baigtis valstybės griūtimi.

Gaisrui besibaigiant Prezidentas perėmė iniciatyvą iš Mero. Tai nėra blogai, tačiau Jo Ekscelencijos radikali retorika, griežti gestai primena kompensaciją už tą gražų laiką, kurį Gitanas Nausėda praleido Japonijoje Japonijos imperatoriui Naruhitui įžengiant į sostą.

Lietuvoje Lietuvos Prezidentas piktinosi, pozavo su šalmu, tvirtino, kad atvyko ne fotografuotis, kraipė galvą, klausydamasis gaisrininkų pasakojimo ir, natūralu, konstatavo, kad krizių įveikimo sistema nesuveikė.

Gaisras Alytuje atskleidė milžiniškas valstybininkų gebėjimų spragas tinkamai įvertinti situaciją, informuoti visuomenę ir sutelkti tokios nelaimės likvidavimui reikalingas priemones.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis per 10 dienų tapo ryškia socialinių tinklų bei žiniasklaidos žvaigžde. Žinoma, dėl to sunervino net pačią vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę.

Meras iš aukščiausios valdžios maldavo atsiųsti į Alytų specialią techniką. Galiausiai išprašė iš Naujosios Akmenės. Kol meras šaukėsi technikos, į Alytų plūdo nacionalinio lygio politikai – lyg į ekskursiją. Ir pozavo su dujokaukėmis, pasiskolintomis iš gaisrą gesinusių ugniagesių.

Dėl technikos gabenimo iš Akmenės į Alytų fakto, dėl valstybinės Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) delsimo skelbti ekstremalią padėtį nacionaliniu mastu mažiausiai parą buvo vėluojama gesinti smilkstančias padangas. To pakaktų, kad atsistatydintų su situacija akivaizdžiai nepajėgę susitvarkyti VR ministrė R. Tamašunienė ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Apibendrinti tyrimų po ekologinės nelaimės Alytuje duomenys

Gaisras Alytuje atskleidė, kokia Lietuva yra pažeidžiama. Ištikus tokiai potencialiai galimai katastrofai, kaip avarija Astravo atominėje elektrinėje, šiandien galima būtų konstatuoti, kad gelbėjimasis būtų "pačių skęstančiųjų reikalas". Prieš skęsdami dar gautume po jodo tabletę. Žinoma, jeigu valdžia iki to laiko tablečių užpirktų ir laiku gebėtų išdalinti.

Tiesa, bėdai ištikus visuomenė geba pati susitelkti ir padėti: fondą ugniagesiams inicijavo Alytaus verslininkai, Druskininkų viešbučiai atvėrė duris Lietuvos pabėgėliams...

Visuomenė darė tai, ką gali – susitelkė. Ką darė valstybininkai? Valstybininkai po penkių dienų gaisro pagaliau sušaukė ESK komisijos posėdį ir pareiškė, kad... situacija kontroliuojama. Tą pačią dieną premjeras Saulius Skvernelis telefonu pasikalbėjo su prezidentu Gitanu Nausėda, kad irgi viskas yra gerai – situacija kontroliuojama... Ir Jo Ekscelencija vis dėl to išskrido į Japonijos imperatoriaus inauguraciją.

Gaisras Alytuje tapo šios valdžios negebėjimo tvarkytis simboliu. Ne Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio neįvykusio atstatydinimo drama ar finansų ministro Viliaus Šapokos fiasko pristatant kitų metų biudžeto projektą, net ne Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio asmeniniai karai, o būtent gaisras Alytuje atskleidė, kad ši valdžia yra neįgali. Sąžiningas valstybininkas Tamašunienės ir Mažeikos kailyje jau būtų atsistatydinęs bent prieš kelias dienas. O jau praėjo daugiau kaip dešimt. Lauksim naujo gaisro?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.