VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. "Gazprom" pasieks tai, ko ilgai norėjo: 75 procentų eksportas — į Europą ir 25 procentų — į Kiniją, interviu Sputnik Lietuva pasakė bendrovės "Alpari" Analitikos skyriaus direktorius Aleksandras Razuvajevas.
Anksčiau buvo pranešta, jog Lietuvos vyriausybė nusprendė dalyvauti ginče dėl Rusijos ir Vokietijos dujotiekio "Nord Stream", kuris nagrinėjamas Europos bendrosios kompetencijos teismuose.
Bendrovės "Nord Stream AG" ir "Nord Stream 2 AG", kurios valdo nutiesto "Nord Stream" ir tiesiamo "Nord Stream-2" projektus, prašo teismo panaikinti ES direktyvose numatytas diskriminacines priemones.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, jog Lietuva "turi tiesioginį interesą siekti, kad direktyva nebūtų panaikinta".
Razuvajevas pažymėjo, jog kuo arčiau "srautų" darbo pradžia, tuo daugiau kliūčių bus bandoma daryti bendrovei "Gazprom".
"Lietuva palaiko Ukrainą ir Lenkiją — tai politika. "Nord Stream-2" jau baigiamas, juo labiau, Danija davė leidimą. Manau, kad laimės ekonominis sveikas protas, be to, reikia suprasti, kad be rusiškų dujų, o tai daugiau nei trečdalis rinkos, Europos ekonomikai bus labai sunku. Kuo arčiau srautų darbo pradžia, tuo daugiau bus visokių problemų. Bet aš manau, kad viskas pasibaigs gerai. Nemanau, kad bus kokių nors pokyčių. Manau, kad viskas pradės veikti. Pradės veikti "Turkijos srautas", ir galų gale "Gazprom" pasieks tai, ko ilgai norėjo: 75 procentų eksportas — į Europą ir 25 procentų — į Kiniją", — pasakė ekspertas.
Projektas "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.
Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.
Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.