VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Tarptautinė Helovino šventė siekia senovės keltų tradicijas.
Jos prototipas buvo pagoniška Samhaino derliaus šventė. Ji simbolizavo žemės ūkio metų pabaigą ir naujų pradžią. Data priklausė nuo mėnulio kalendoriaus. Keletą dienų iš eilės per Samhainą žmonės degino laužus, dalijosi derliumi ir ruošėsi žiemai.
Šiuolaikinis Helovinas yra švenčiamas Visų šventųjų dienos išvakarėse — spalio 31 dieną.
Pagrindinis šventės simbolis "Jack lantern" (Džeko žibintas — Sputnik) — iš moliūgo išraižytas "žibintas". Pirmą kartą šis atributas pasirodė Airijoje ir Škotijoje, tačiau iš pradžių jo kūrimui buvo naudojamos ropės arba griežčiai. Keltų tautos tikėjo, kad Visų šventųjų dieną šalia namo palikti vaisiai nuvaikys piktąsias jėgas. Taip pat yra versija, kad tokios lempos padėjo sieloms rasti teisingą kelią.
Į Šiaurės Ameriką atvykę emigrantai vietoj ropių pradėjo naudoti moliūgą, nes jį išraižyti lengviau, be to, ši daržovė buvo pigesnė. Pirmieji žibintai iš moliūgų sukurti Šiaurės Amerikoje 1837 metais.
Iš pradžių šis ritualas buvo atliekamas derliaus nuėmimo metu, ir iki pat XIX amžiaus antrosios pusės jis neturėjo nieko bendro su Helovinu. Tačiau dabar "Jack lantern" yra vienas pagrindinių šventės atributų. Daugelyje šalių rengiami geriausio raižyto moliūgo konkursai.
Helovino tradicijos
Viena pagrindinių šiuolaikinio Helovino tradicijų — rengtis baisiais kostiumais. Pagrindinė tokios aprangos tema yra piktosios dvasios ir antgamtiniai personažai, nors populiarūs ir kitos tematikos kostiumai.
JAV ir kai kuriose Europos šalyse vis dar yra paprotys prašyti saldumynų — vaiduokliais ir piratais apsirengę vaikai beldžiasi į kaimynų namus ir prašo saldainių. Jei jiems neduoda skanėstų, vaikai pradeda išdykauti.
Helovino šventimas siejamas su tam tikrais žaidimais ir būrimais.
Be to, šventei ruošiami įvairūs skanėstai iš obuolių — obuolių karamelė, obuoliai sirupe (kartais pridedant riešutų), obuolių irisas.
Griežtų draudimų šventės metu nėra, tačiau yra nemažai prietarų. Pavyzdžiui, sakoma, kad spalio 31 dieną negalima apsisukti, jei išgirdai už nugaros kažkieno žingsnius — manoma, kad ten vaikšto mirusiųjų sielos. Taip pat šią dieną juodai katei nebuvo leista įeiti pro duris, durys ir langai buvo palikti uždaryti, o šventinę naktį žmonės vilkėjo drabužius išvirkščiai, tokiu būdu apgaudinėjo dvasias.