Buvęs Austrijos ambasadorius įvardijo Gorbačiovo geopolitinę klaidą

Klausimas, kaip 1990 metais pasiekti Tarybų Sąjungos ir JAV susitarimo, kad Vokietijos suvienijimas nepaskatintų plėstis NATO į Rytus, iki šiol yra ginčytinas
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Buvęs Tarybų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas padarė klaidą, 1990 metais nesudaręs susitarimo dėl NATO nesiplėtimo į Rytus, gavęs atitinkamus JAV valstybės sekretoriaus Džeimso Bakerio, buvusio Austrijos ambasadoriaus Maskvoje, taip pat Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Vokietijos Friedricho Bauerio pažadus.

Friedrichas Baueris buvo ambasadorius Vokietijos Demokratinėje Respublikoje(1973–1977), vėliau — Vokietijos Federacinėje Respublikoje (1986–1990), vėliau — Tarybų Sąjungoje ir Rusijoje (1990–1995).

Klausimas, kaip 1990 metais pasiekti Tarybų Sąjungos ir JAV susitarimo, kad Vokietijos suvienijimas nepaskatintų plėstis NATO į Rytus, iki šiol yra ginčytinas. Rusijos valdžia tvirtina, kad susitarimas buvo žodinis, o aljansas jį pažeidė pradėjęs transatlantinio karinio aljanso plėtrą į Rytus. NATO neigė pažeidusi susitarimą, nurodydama rašytinių įrodymų trūkumą. Pats Gorbačiovas vėliau tai patvirtindavo, tai vėl paneigdavo informaciją apie tokias garantijas.

"1990 metų vasario ar kovo mėnesį JAV valstybės sekretorius Džeimsas Beikeris lankėsi pas Gorbačiovą Maskvoje kartu su Amerikos ambasadoriumi, kurį aš asmeniškai pažįstu. Žinoma, Gorbačiovas iškėlė NATO klausimą, o Beikeris atsakė: "NATO nesiplės į Rytus nė colio". Ši frazės neužfiksuota, tai yra, Gorbačiovas neįrašė pokalbio ir, mano nuomone, čia jis padarė antrą klaidą. Girdėdamas, ką sako Beikeris, iškart pagalvočiau, kad turėčiau pasiūlyti sudaryti susitarimą, juk taip? TSRS ir Rusijos archyvuose niekaip nebuvo užfiksuota, kad vyko šis pokalbis", — sakė Baueris.

Anot jo, 1989 metų lapkričio 1 dieną, likus aštuonioms dienoms iki Berlyno sienos griūties, pas Gorbačiovą lankėsi paskutinis Vokietijos demokratinės Respublikos komunistų lyderis Egonas Krenzas, kuris jau buvo sutikęs suvienyti Vokietiją, buvo derinamos tik sąlygos.

Šteinmejeris padėkojo Gorbačiovui už indėlį į Vokietijos suvienijimą

"Visoms miglotoms šio pranešimo detalėms pasirodžius spaudoje, Gorbačiovas buvo pasirengęs tam, kad VDR išliktų. Aš asmeniškai taip manu pasikalbėjęs su Krenzo aplinkos atstovais, nors tuo metu buvau Bonoje. Buvo kalbama tik apie sąlygas. Pagrindinė tema buvo NATO, buvo daug pašalinių temų, tokių kaip: koks bus TSRS ir naujosios Vokietijos bendradarbiavimas, kokie yra Vokietijos finansiniai įsipareigojimai ir panašiai. Tačiau pagrindinė tema buvo NATO", — teigė buvęs Austrijos diplomatas.

Nuo 2019 metų spalio iki 2020 metų spalio mėnesio Vokietijoje vyksta vadinamieji jubiliejiniai Vokietijos vienybės metai. Visų pirma, 2019 metų Lapkričio 9 dieną Berlyne ir visoje Vokietijoje vyks šventės, skirtos 30-osioms Berlyno sienos griūties metinėms, o 2020 metų Spalio 3 dieną  sukaks 30 metų  Vokietijos vienybei.

Berlyno siena — įrengta ir sustiprinta Vokietijos Demokratinės Respublikos valstybinė siena, pastatyta Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje aplink Vakarų Berlyną ir egzistavo nuo 1961 metų rugpjūčio 13  iki 1989 metų lapkričio 9 dienos.

Berlyno siena ne tik padalijo vakarinę ir rytinę miesto dalis, bet ir atskyrė Vakarų Berlyną nuo Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijos. Bendras sienos ilgis buvo 155 kilometrai.

Buvęs Austrijos ambasadorius įvardijo Gorbačiovo geopolitinę klaidą