VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nauseda priminė Suomijos ministrui pirmininkui Antti Rinne Vilniaus poziciją dėl ES biudžeto dydžio ir paskirstymo. Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Lietuvos lyderis išreiškė pasiryžimą skirti atitinkamą finansavimą į ES biudžetą, kad jame būtų pasiektas iki 1,11 proc. bendrų nacionalinių pajamų dydis, skirtas sanglaudos, žemės ūkio ir kitoms programoms finansuoti. Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad šiuo metu siūlomas išmokų mažinimas sanglaudos ir žemės ūkio politikai Lietuvai yra nepriimtinas.
"Nepakankamas finansavimas gali lėtinti Lietuvai ir Baltijos šalims ypač svarbių infrastruktūros projektų – "Rail Balticos", elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa – įgyvendinimą, taip pat jis mažins regiono ekonominį konkurencingumą", — rašoma pranešime.
Nausėda priminė, kad deramas šių sričių finansavimas būtinas sukuriant vienodas konkurencines sąlygas ES šalių žemdirbiams.
Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad Vilnius nepritaria dabartiniam Mobilumo paketui, nes jo priemonės sukurtų mažiau palankias sąlygas periferinių šalių vežėjams, prieštarautų aplinkos apsaugos reikalavimams ir bendrosios rinkos stiprinimui.
Šią vasarą Lietuva ištiko sausrą. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad šiemet nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose bus reikšmingi net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo sunkesnė ir apėmė 24 savivaldybes.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad Lietuvos ūkininkų nuostolių neskuba kompensuoti nei šalies vyriausybė, nei Briuselis. To teigimu, 2021 metais ES sumažins subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia paveiks žemės ūkio plėtrą. Naujausi Lietuvos vadovybės sprendimai taip pat neskatina šios srities plėtros. Anot eksperto, dėl to susidaro įspūdis, kad Lietuvos žemės ūkio gamintoją "lengviau pribaigti, nei pastatyti ant kojų".