Džeko žibintas ir Kruvinoji Merė: kaip Vilnius šventė Heloviną

Helovinas švenčiamas daugelyje pasaulio šalių naktį iš spalio 31 į lapkričio 1-ąją. Pasak legendos, Visų šventųjų išvakarėse blogosios jėgos paskutinį kartą eina į gatves, kad įvykdytų savo "tamsiuosius darbus". Jei pats persirengtumėte kokiu nors bauginančiu filmo veikėju, blogis jūsų neužvaldys ir galėsite drąsiai eiti namo ir prašyti saldainių. Vakarų Europoje ir JAV ši šventė minima skirtingai. Lietuvoje Helovinas šiek tiek kitoks.

1 / 14

Vakarų Europoje ir JAV tradiciškai švenčiamas Helovinas. Rytų Europos ir NVS šalyse jis buvo pradėtas švęsti tik XX amžiaus pabaigoje.

2 / 14

Pavadinimas "Helovinas" yra "All Hallows Eve" sutrumpinimas, reiškiantis "Visų Šventųjų vakaras" — išvakarės, kai visos piktosios dvasios paskutinį kartą išeina į gatves.

3 / 14

Šventė prasidėjo senovės keltų festivaliu "Samain". Škotijos šiaurėje ir Airijoje vis dar įprasta spalio 31-osios naktį atlikti mirusiųjų nuraminimo ritualus ir pasakoti legendas apie savo protėvius.

4 / 14

Pagrindinius renginius Vilniuje buvo nuspręsta surengti visų menininkų, muzikantų ir kūrybingų asmenybių bendruomenėje — Užupyje.

5 / 14

Daugelis šventės simbolių turi ilgą istoriją. Vienas garsiausių atributų yra iš moliūgo pagamintas Džeko žibintas, arba "Jack-o'-lantern".

6 / 14

Džeko žibintas reiškia "sielą, kuri nepateko į dangų ar pragarą". Taip yra dėl legendos apie "Sukčių Džeką", kuris kartą apgaule mėgino priversti velnią įvykdyti jo užgaidas.

7 / 14

Velnias neįleido Džeko į pragarą, bet davė jam švytinčių žarijų, įspaustų į ropę, ir nuo to laiko Džekas klaidžiojo po šį pasaulį.

8 / 14

Kitas svarbus atributas yra kaukė: populiarūs klasikinių siaubo filmų personažų ar miesto legendų herojų kostiumai. Nuotraukoje: merginos, apsirengusios "Kruvinąja Mere".

9 / 14

Pagrindinės šventės spalvos yra juoda ir oranžinė. Oranžinė yra rudens simbolis, o juoda — paslaptingumo ir mistiškumo simbolis.

10 / 14

Tradicija persirengti kostiumais ir vaikščioti iš namų į namus, prašyti saldumynų atsirado viduramžiais ir iš pradžių buvo siejama su Kalėdomis. Anglijoje ir Airijoje vargšai per Visų Šventųjų dieną prašė vadinamųjų "šventų pyragų".

11 / 14

Tačiau Helovino šūkis "trick or treat" — "pokštas arba saldainis" pasirodė palyginti neseniai — 1930-aisiais.

12 / 14

Helovino šventimas skirtas ne tik prašyti saldumynų ir vilkėti įvairius kostiumus, bet ir susijęs su tam tikrais žaidimais. Pavyzdžiui, visiems žinomas pokštas — "Kruvinosios Merės" iškvietimas.

13 / 14

Svarbi Helovino šventimo tradicija yra vadinamųjų "haunted attractions" — "apsėstų atrakcionų", kur pagrindinis tikslas yra išgąsdinti lankytojus, organizavimas. Tokioms atrakcijoms specialiai naudojama baugi muzika ir aktoriai, kurie gali iššokti ir išgąsdinti lankytoją iš už kampo.

14 / 14

Dėl globalizacijos Helovinas jau seniai prarado sakralinę ir kultūrinę reikšmę ir iš tikrųjų tapo proga vakarėliams rengti bet kurioje pasaulio šalyje. Tačiau savo klasikine versija jis sugebėjo padaryti didžiulę įtaką literatūrai, muzikai ir kinui, todėl pasirodė Timo Burtono animacinis filmas "Košmaras prieš Kalėdas", grupės "Helloween" muzika ir daugelis kitų filmų ir kūrinių.