Lietuvos vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą, ketina padidinti mokesčių naštą. Aktyviausiai tam priešinasi verslas ir turtingieji. Būta net grasinimų. Jau pabiro kaltinimai dėl to, kad vyriausybė nevykdo prieš dvejus metus duotų pažadų vadinamajame Nacionaliniame susitarime, kuriame buvo numatyta, kad mokesčiai verslui neturėtų būti keliami. Neva tai atbaidys potencialius investuotojus, o tai reiškia, kad sulėtės valstybės ekonomikos vystymasis.
Bet įsigilinkime į detales. Taip, mokesčių didinimas niekam nepatinka. O kas išlaikys valstybines institucijas, pensininkus ir socialiai pažeidžiamus gyventojų sluoksnius? Kas mokės už mokytojų, gydytojų, miesto transporto vairuotojų darbą? Kas ir kaip ketina vykdyti prezidento nurodymą kurti "gerovės valstybę"?
Pradėkime nuo paprastos Eurostato statistikos. Lietuva yra ES lyderė pagal pajamų skirtumą tarp skurdžiausių ir turtingiausių. Lietuva yra lyderė tarp Baltijos šalių pagal vaikų, gyvenančių šeimose, esančiose žemiau skurdo ribos, skaičių. Lietuva yra tarp pasaulio lyderių pagal vartojančių alkoholį ir savižudybių skaičių. Ar toliau vardinsime Lietuvos lyderystę nepalankių reitingų srityje?
O ekonomikos ataskaitose pilna pranešimų apie bankų ir didelių prekybos tinklų pelno padidėjimą, apie augančią turtingiausių Lietuvos žmonių gerovę. Ir tai yra tuo metu, kai Lietuvos pensijų ir minimalaus darbo užmokesčio dydis yra skurdžiausių ES šalių lygyje. Po 15 metų narystės Europos Sąjungoje ir NATO?!
Štai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, beje, buvęs bankininkystės sektoriaus VIP vadovas, supranta, kad šalyje susiklostė "revoliucinė padėtis", kai "viršūnės negali, žemesnioji klasė nenori" gyventi kaip anksčiau.
Pamenate, kuo tai baigėsi 1917 metais ir kuo gresia dabar? Pažiūrėkite, kaip šiandien liepsnoja Lotynų Amerika. Nausėda tai mato ir supranta. Todėl ir ragina Lietuvoje kurti "gerovės valstybę". Priešingu atveju išseks žmonių kantrybė ir neišvengiamai nugriaudės revoliucija su pogromais.
Turtingiesiems laikas sumažinti savo apetitą ir pasidalinti su vargšais ikrais, kurie užtepti ant sumuštinio su sviestu. Padidinti banko turto mokestį? Jokių problemų! Ir griežtai uždrausti didinti bankų paslaugų ir paskolų palūkanų normas. Pagrasinus licencijos atėmimu ir išsiuntimu iš šalies. Įvesti mokestį už "antrą nekilnojamąjį turtą"? Irgi teisinga. Kam nepatinka automobilių mokestis, tegul persėda į viešąjį transportą.
Vienintelis dalykas, kuris šioje mokesčių reformoje kelia nuostabą, yra biudžeto išlaidos. Iš didelių ir net smulkių verslininkų surinkti mokesčiai bus išleidžiami ne varguolių gyvenimui pagerinti, o ginklams įsigyti. Ir sumos ten yra milžiniškos. Vien šeši sraigtasparniai iš JAV kainuos 300 milijonų eurų. Vyriausybė, norėdama "uždaryti metus" su gražiu dviejų procentų BVP rodikliu gynybai, net ketina imti 30 milijonų eurų paskolą užsienio rinkoje. O kas tą paskolą grąžins?
"Ar moralu didinti mokesčius dirbantiems žmonėms ir verslui, kada visiškai neprižiūrima, kaip tiek mokesčiai išleidžiami?" — sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Bet Dargis teisus. Kur išleidžiami mokesčiai? Tuo tarpu, kai šimtai milijonų išleidžiami pasenusių NATO ginklų modifikacijoms įsigyti, Lietuvos mokytojams nėra galimybės sukrapštyti apgailėtinų 20–30 milijonų eurų. Ir visa tai daroma po pagarsėjusios "grėsmės iš Rytų" priedanga.
Turtingiesiems reikia dalintis su vargšais. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Visiems žinomas Švedijos socializmas — "gerovės valstybė", kurioje yra milžiniški mokesčiai, tačiau atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų yra minimalus. Kartą, būdamas Stokholme, autorius paklausė gido, kiek uždirba vargšai ir turtingieji Švedijoje. Atsakymas pribloškė. Pasirodo, Švedijoje galioja įstatymas, pagal kurį įmonės direktoriaus atlyginimas neturėtų skirtis nuo techninio personalo (valytojos) atlyginimo daugiau kaip penkis kartus. Toliau skaičiuokite patys.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.