VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. "Swedbank" ekonomistai papasakojo, kad kitais metais ekonomikos augimas Lietuvoje bus dvigubai lėtesnis nei šiemet ir bus lėčiausias per pastarąjį dešimtmetį, praneša banko spaudos tarnyba.
"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo, kad išankstiniai indikatoriai nerodo jokių pasaulinės prekybos pagerėjimo ženklų, ir jau beveik dvejus metus besitęsiantis ekonominis konfliktas tarp JAV ir Kinijos gali būti tik prigesintas, o ne užgesintas.
Ekonomikos augimas euro zonoje
"Swedbank" ekonomistai šių metų euro zonos augimo prognozę padidino viena dešimtąja iki 1,2 procento. Kitais metais euro zonos augimas, prognozuojama, turėtų būti dar vangesnis ir sieks tik 1,1 procento.
"Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pažymėjo, kad euro zonos ekonomikos perspektyvas kiek pagerino sumažėjusi chaotiško "Brexit" tikimybė, tačiau didelis neapibrėžtumas ir dėl prekybos karo recesijoje atsidūrusi Vokietijos pramonė stabdys ūkio plėtrą.
Vokietijai, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, dėl silpnos pasaulinės paklausos ir didelių vidaus struktūrinių iššūkių kitais metais planuojamas vos 0,6 proc. sieksiantis augimas.
Lietuvos eksporto rinkos silpnėjimas
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos ekonomika augo 3,9 procento, tačiau trečiąjį šių metų ketvirtį jau buvo fiksuotas pastebimas augimo sulėtėjimas.
"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad bendras šių metų augimas sieks 3,7 procento, o 2020 metais Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 2 procentų.
Anot Mačiulio, nepaisant silpnų eksporto rinkų, šiemet Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas vis dar augo daugiau nei 8 procentais. Tačiau daugėja ženklų, kad šis augimas išsikvėps ir kitais metais nebesieks 3 procentų.
Ekonomistai prognozuoja, kad vidaus paklausa galėtų ir toliau sparčiai augti, bet "niekur nepasiteisinę nauji eksperimentiniai mokesčiai" gali "slopinti įmonių apetitą investicijoms, stabdyti būsto rinką bei vartojimą apskritai".
"Neigiamas tendencijas darbo rinkoje jau pastebime — ir jas reikia slopinti, o ne stiprinti", — pabrėžė Mačiulis.
Užimtumo klausimas
"Swedbank" ekonomistai pažymi, kad beveik dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis nuolat mažėjusiu nedarbo lygiu ir sparčiai augusiu vidutiniu darbo užmokesčiu. Tačiau pastaraisiais mėnesiais nedarbo lygis šoktelėjo iki 6,5 procento. Dar labiau neraminti turėtų tai, kad laisvų darbo vietų skaičius pastarąjį pusmetį yra net ketvirtadaliu mažesnis, nei buvo prieš metus.
"Užimtumo augimas jau sulėtėjo ir prognozuojame, kad kitais metais jis nebeaugs ir pradės mažėti", — pareiškė Mačiulis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dešimtmetį besitęsusi teigiama darbo rinkos banga atslūgsta. Darbo užmokesčio augimas privačiame sektoriuje jau yra pastebimai sulėtėjęs ir toliau lėtės, todėl ekonominę politiką reiktų sutelkti į užimtumo skatinimą bei dirbančiųjų mokestinės naštos mažinimą, o ne jos didinimą.
Be mokesčių didinimo
"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas sako, kad vyriausybė turi nemažai neišnaudotų galimybių vykdyti socialinę politiką nedidinant mokesčių.
Didesni mokesčiai lėtėjant ekonomikos augimui ir augant nedarbui turėtų priešingą efektą — biudžeto pajamos greičiausiai nepadidėtų, o ekonomikos augimas būtų dar labiau prislopintas.
"Vertėtų įsiklausyti į Lietuvos valstybės kontrolės rekomendacijas ir išnaudoti galimybes išlaisvinti neefektyviai naudojamus viešuosius išteklius", — pabrėžė Mačiulis.
Anot ekonomisto, imantis struktūrinių reformų būtų galima ne tik optimizuoti neefektyvų viešųjų institucijų tinklą, bet ir atsisakyti be reikalo ekonomiką slopinančio biudžeto pertekliaus ir pasinaudoti galimybe skolintis už neigiamas palūkanas.