Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuva nori "palaidoti" taikos procesą Donbase

Lietuvos prezidentas reikalauja iš Rusijos ir nepriklausomomis pasiskelbusių DLR ir LLR naujų nuolaidų. Bet kartu jis negali nesuprasti, kad tokie pareiškimai padės nutraukti taikų konflikto sprendimą, tikina ekspertas Aleksejus Iljaševičius
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Lietuvos valdžią gąsdina karo Donbase pabaogos galimybė, nes normalizuoti Kijevo ir Maskvos santykius jiems nėra naudinga. Apie tai "RuBaltic.ru" straipsnyje rašo ekspertas Aleksejus Iljaševičius.

Linkevičius pavadino Rusiją "kliūtimi" taikos procesui Donbase

Neseniai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad "Šteinmejerio formulė" yra "palankesnė" Rusijai, nei Ukrainai.

"Bet tada Lietuvos prezidentas turėtų būti konkretesnis ir atvirai pasakyti: Minsko susitarimai taip pat atitinka Maskvos, o ne Kijevo interesus, todėl jų nereikia įgyvendinti. Galų gale, garsioji "Šteinmejerio formulė" nurodo tik vieną iš šių susitarimų punktą — ji nurodo, kaip įsigalios įstatymas dėl ypatingo Donbaso status", — teigė ekspertas.

Iljaševičius pažymėjo, kad Minsko susitarimai jau buvo Kijevo ir Donbaso kompromiso rezultatas, o jų sąlygos Ukrainai yra gana naudingos. Nepaisant to, Kijevo valdžia mano, kad šių nuolaidų nepakanka. Pasak eksperto, Nausėda sako tą patį.

"Ir nors jis nėra Donbaso klausimo ekspertas, jis tikriausiai supranta paprastus dalykus: reikalauti naujų nuolaidų iš Rusijos ir Donbaso reiškia nutraukti taikų sureguliavimą ir Ukrainos susivienijimą. Ar to siekia Lietuvos vadovai?" — rašo straipsnio autorius.

Ekspertas pabrėžė, kad Lietuvos noras "palaidoti" taikos susitarimus yra natūralus. Baltijos šalys tapo pagrindiniais posovietinėje erdvėje kovotojais su "Rusijos grėsme", kilus Ukrainos krizei. Anot eksperto, atšilus Rusijos Federacijos ir Vakarų santykiams, Baltijos valstybių "akcijos" neišvengiamai kris.

Be to, pasak Iljaševičiaus, įgyvendinus Minsko susitarimus, Baltijos šalys gali atsidurti " kūjo ir priekalo".

Ukrainos vicepremjeras patarė Ukrainai "išmokti gyventi" šalia Rusijos

"Prekybinės ir ekonominės konfrontacijos su JAV kontekste Europos grandai stengiasi bent jau nesiginčyti su Rusija. Amerikiečiai gi priešingai padarys viską, kas įmanoma, kad niekas niekada negalvotų apie "Europą nuo Lisabonos iki Vladivostoko". Šioje tarptautinių santykių sistemoje Lietuva jausis mažiau patogiai nei dabar", — pažymėjo jis.

Iljaševičius daro prielaidą, kad Lietuvos valdžia vis labiau kritikuos taikos procesą Ukrainoje, nepaisant to, kad tai nieko nepakeis.

"Viskas, ko Lietuva pasieks, parodys pasauliui, kad ji reikalauja Donbaso žmonių kraujo", — apibendrino ekspertas.

Padėtis Ukrainoje

Po 2014 metų perversmo Ukrainoje dvi Donbaso teritorijos — Donecko ir Luhansko liaudies respublikos (DLR ir LLR) — paskelbė nepriklausomybę, po to Kijevo valdžia pradėjo karinę operaciją prieš regionų gyventojus. JT duomenimis, daugiau kaip 13 tūkst. žmonių jau tapo ginkluoto konflikto aukomis.

Rusijos žurnalistas: Ukrainoje mane persekioja Banderos įpėdiniai

Spalį kontaktinė grupė susitarė dėl "Šteinmejerio formulės". Pagal ją Donbaso teritorijoms turėtų būti suteiktas ypatingas statusas, o regione turėtų būti rengiami rinkimai. Šalys taip pat susitarė įgyvendinti susitarimą ir nukreipti atitraukti pajėgas dviejose vietose rytuose, tačiau šie procesai kelis kartus buvo nutraukti.

Kai kurios Vakarų šalys, tarp jų ir Lietuva, teikia Kijevui humanitarinę ir karinę pagalbą. Šių metų birželį Vilnius Kijevui nemokamai paaukojo beveik milijoną šaudmenų, skirtų sovietų gamybos šaulių ginklams.

Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra konflikto Donbase šalis, ir yra suinteresuota stabilizuoti padėtį kaimyninėje šalyje. Rusijos valdžia ne kartą tvirtino, kad ginklų tiekimas į Kijevą gali dar labiau išplėsti konfliktą.