"Labai sunki užduotis". Karo ekspertas apie Erdogano pareiškimą dėl S-400

Turkijos prezidentas savo vizito į JAV pabaigoje patikinęs, kad jo šalis neatsisakys Rusijos sistemų S-400, dar kartą parodė savo nenugalimą poziciją situacijoje, kai viena valstybė bando diktuoti savo valią visoms kitoms, mano karo apžvalgininkas Jurijus Kotenokas
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas patikino, kad jo šalis neatsisakys S-400. Portalo "Segodnia.ru" vyriausiasis redaktorius, karo apžvalgininkas Jurijus Kotenokas Sputnik radijo eteryje pakomentavo šiuos teiginius.

Turkija turi suverenią teisę įsigyti Rusijos zenitinių raketų sistemas S-400, pareiškė Turkijos prezidentas. Taip jis teigė pakeliui namo iš Vašingtono po derybų su JAV prezidentu Donaldu Trampu.

"Rimtas iššūkis". JAV ir Turkijos vadovai nori "išspręsti S-400 klausimą"

"Mes nemanome, kad teisinga iš mūsų reikalauti visiškai atsisakyti S-400. Negalima visiškai atsisakyti S-400 ir pereiti prie (JAV oro gynybos sistemų) "Patriot". Mes pasakėme, kad galime nusipirkti "Patriot", bet pirkdami jas mes negalime atsisakyti S-400. Tai yra mūsų suvereni teisė", — pasakė Erdoganas Turkijos žurnalistams lėktuve, grįždamas iš Vašingtono. Jo žodžius cituoja Turkijos televizijos kanalas "NTV".

Turkijos prezidentas pažymėjo, kad apskritai jo vizitas į JAV vyko pozityviai ir norint įveikti esamus nesutarimus reikia dialogo.

"Mes norime pasiekti teigiamą rezultatą dėl (JAV naikintuvų pristatymų) F-35. Tačiau šį kartą aš pamačiau, kad Trampas turi daug pozityvesnį ir konstruktyvesnį požiūrį šia tema", — pridūrė Turkijos vadovas.

Karo apžvalgininkas Jurijus Kotenokas, komentuodamas šiuos Erdogano teiginius, pažymėjo, kad Turkijos vadovas dar kartą parodo savo nenugalimą poziciją, ir tai yra rimtas poelgis situacijoje, kai viena valstybė pasaulyje bando diktuoti savo valią visoms kitoms.

"Todėl Erdogano, kuris tiesiogiai atsisako Jungtinių Valstijų priešlėktuvinių raketų sistemų, pozicija — tai, be abejo, eina į Turkijos vadovo taupyklę", — pasakė Kotenokas.

Pasak jo, Turkijos vadovybė susiduria su sudėtinga užduotimi.

"Turkija pretenduoja ne tik į regioninės valstybės vaidmenį, ji jau bando pasiekti strateginį lygį. Ir čia Erdoganas turi labai sunkią užduotį — užmegzti ryšius su Maskva, kartu likdamas NATO nariu. Mes matome, kad tai sukelia didelį JAV nepasitenkinimą. Šiuo atžvilgiu dėmesio verti Erdogano vizito į Vašingtoną rezultatai, kai buvo bandoma jį palenkti. Erdogano pareiškimai (apie S-400 — Sputnik) rodo, kad jo palenkti kol kas nepavyksta. Nors nereikia pamiršti, kad amerikiečiai turi didelį priemonių asortimentą, kurių jie gali imtis Turkijos vadovybės atžvilgiu. Ir Turkija turi būti pasirengusi tam, kad ją gali pabandyti įtraukti į tam tikras politines ir karines provokacijas regione", — mano Kotenokas.

Rusijos oro gynybos sistemų S-400 pristatymai, sukėlę krizę Ankaros santykiuose su Vašingtonu, prasidėjo liepos viduryje. Turkija pareiškė, kad zenitinių raketų kompleksus bus baigta diegti 2020 metų balandį.

Sutartis dėl keturių S-400 divizionų, kurių vertė — 2,5 mlrd. dolerių, tapo didžiausia Maskvos eksporto sutartimi su NATO nare.

JAV reikalavo Turkijos atsisakyti Rusijos S-400 ir mainais įsigyti JAV kompleksus "Patriot". Vašingtonas taip pat paskelbė apie sprendimą pašalinti Turkiją iš naikintuvų F-35 tiekimo programos. Ankara nesutiko nusileisti.