Prie Orenburgo kovinį budėjimą pradedantis viršgarsinių raketų kompleksas "Avangard" — Rusijos gynybos technologinė viršūnė ir kartu visų Rusijos sąjungininkų saugumo skėtis. Kita vertus, Maskva, priešingai nei Vašingtonas, nereikalauja iš jų dviejų procentų BVP gynybai.
Lapkričio pabaigoje dvi rusų raketos "UR-100N UTTX" iš pirmojo "Avangard" kompleksų pulko pradeda kovinį budėjimą.
Reikės praktiškai patikrinti "Avangard" ryšį su įspėjamąja raketų atakos sistema ir ištobulinti veikimą bet kokiomis oro sąlygomis. Artimiausiu metu du pulkai pradės kovinį budėjimą, iš viso 12 raketų kompleksų "Avangard".
Viršgarsinio įrenginio bandomasis paleidimas buvo sėkmingai įvykdytas 2018 metų gruodį — atakavo Kamčatkoje esančiame poligone "Kura" buvusį taikinį. Taigi, paaiškėjo, kad viršgarsiniai Maskvos laimėjimai nėra "karikatūros".
Tai sukėlė didelį sąmyšį Vašingtone. Iš tikrųjų, norint tęsti užsienio politiką, paremtą jėga, JAV teks pasivyti Rusiją ir dar tik įsisavinti tokias technologijas.
Pasaulį išgelbės rusiškų ginklų grožis
"Avangard" blokas paleidžiamas naudojant tarpžemyninę balistinę raketą "UR-100N UTTX" (ICBM), kuri pakankamai ilgai gali išlikti kosmose ir apskristi aplink Žemę. Pagrindiniai "Avangard" skirtumai nuo įprastų tarpžemyninių kovinių galvučių yra milžiniškas greitis ir nenuspėjamumas per visą skrydžio trajektoriją, kol pataikys į priešo objektą.
"Avangard" kovinės galvutės gali manevruoti tankiuose atmosferos sluoksniuose 20 kartų greičiau nei garsas (iki 24 tūkst. kilometrų per valandą) ir skraidyti tarpžemyniniu nuotoliu. Be to, viršgarsiniai blokai yra labai veiksmingi net nebranduolinėje įrangoje. Didžiulis greitis ir didelis tikslumas leidžia (jei reikia) garantuotai sunaikinti labiausiai saugomą taikinį visame pasaulyje.
Apsaugos nuo "Avangard" šiuo metu nėra. Bloko galimybės leidžia apeiti Amerikos globalinės priešraketinės gynybos sistemos informacijos ir smūgiuojamų įrenginių zonas.
Europa planuoja sukurti viršgarsinės raketos perėmėją tik iki 2030 metų, per tą laiką Rusijos viršgarsiniai ginklai žengs toli į priekį. Ir ne tik atmosferoje.
Rusijos viršgarsinės raketos "Cirkon" geba efektyviai sunaikinti priešo aviacijos grupuotes. "Jars" vieninga raketų sistema pritaikyta įvairių tipų dislokavimui, įskaitant geležinkelyje.
Naujas kompleksas "Sarmat" su sunkiosios klasės raketomis (pradinis svoris 110 tonų, 10–15 dalijamųjų galvučių, kurių kiekviena sveria po 750 kilogramų).
Pirmųjų "Avangard" dislokavimas Orenburgo regione, ko gero, nėra atsitiktinumas.
Čia susipina istorija ir geografija. Viršgarsiniai blokai yra tokiame pat atstume (apie 8800 km) nuo Vašingtono ir nuo Minuteman III ICBM minų (450 raketų trijose bazėse Vajominge, Montanoje ir Šiaurės Dakotoje — tai Amerikos branduolinės triados atrama) ir nemažu atstumu nuo JAV ir NATO raketų dislokavimo vietų (jūroje ir sausumoje).
Naujausias "Avangard" kompleksas padidins strateginio padalinio ir visos Rusijos kariuomenės galimybes.
Rusijos valdymo sistemos (taip pat strateginių raketų pajėgų) patikimumas ir efektyvumas spalį buvo išbandytas strateginių pratybų "Thunder-2019" metu, kai buvo imituojamas konfliktas su branduolinių ginklų naudojimu.
Pratybos buvo surengtos dalyvaujant Strateginių raketų pajėgoms, Sausumos pajėgų raketų brigadoms, Rusijos tolimojo nuotolio aviacijos ir raketų laivams (branduolinė triada) — iš viso 12 tūkstančių karių, 213 strateginių raketų pajėgų raketų paleidėjų, daugiau kaip 100 orlaivių, iki 15 paviršinių laivų, penki povandeniniai laivai, 310 kovinės ir specialios įrangos vienetų. Pratyboms vadovavo Nacionalinis gynybos vadybos centras, kuriame dalyvavo vyriausiasis vadas, Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pagal scenarijų, Rusijos ginkluotosios pajėgos atliko strateginę operaciją jau po to, kai jos teritoriją priešas atakavo branduolinėmis raketomis. Nebranduolinės atgrasymo pajėgos (sausumos pajėgų raketų brigados ir karinio jūrų laivyno raketų laivai su "Kalibr") puolė tariamo priešo priešraketinės gynybos objektus.
Rusijos kariuomenė veikė kartu. Imituotas atsakas galimam agresoriui atrodė taip įtikinamai, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas greitai pakeitė savo toną:
"Šiais sunkiais laikais turime vengti klaidingų skaičiavimų ir nesusipratimų. Ir turime atkurti pasitikėjimą ten, kur tai įmanoma. Mes siekiame konstruktyvesnių santykių su Rusija".
Taigi, Maskva ne veltui per pastaruosius devynerius metus išleido apie 20 trilijonų rublių armijos ir karinio jūrų laivyno ginkluotės modernizavimui. Tvari taika planetoje to verta.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.