Tačiau koalicija mano, kad ministro veiksmai gali būti vertinami kaip nereikšmingas etikos normų pažeidimas. Rinkėjai taip pat nevienareikšmiškai vertina tokį ministro elgesį.
— Mindaugai, ką tu manai apie 600 eurų kainuojančius pietus komandiruotės į Emyratus metu? Ar nemanai, kad mūsų "tautos tarnai" labai lengvabūdiškai švaisto mūsų bendrus pinigus?
— Šioje istorijoje su ministro Narkevičiaus išlaidomis mane glumina kai kurie dalykai. Pirmą kartą gyvenime vyras užėmė tokį aukštą postą ir, matyt, dėl nepatyrimo negalėjo teisingai nustatyti ribos tarp valstybės ir savo interesų. Taip pat, manau, jį tiesiog labai gražiai "pakišo" aplinkiniai. Prisiminkime, kas prieš Narkevičių sėdėjo transporto ministro kėdėje. Rokas Masiulis yra konservatorių numylėtinis! Jo paskyrimas į transporto ministro postą kėlė didžiulę rinkėjų nuostabą. Matyt, opozicija padarė didelį spaudimą koalicijai... Per trejus metus Masiulis tikrai bus paskyręs savo žmones į ministro padėjėjų pareigas.
— O kas bendro yra tarp buvusio ir dabartinio ministro? Nesuprantu. Galų gale dar niekas nėra sugavęs Roko Masiulio supainiojus viešuosius ir privačiuosius interesus.
— Neskubėk. Pasvarstykime toliau. Kai Narkevičius atėjo į ministeriją, jis neatleido visų Masiulio proteguotų žmonių. Taigi, oponentai jį nuolat stebėjo. Gali būti, kad jie "paaiškino" Narkevičiui, kad pietų apmokėjimas ministerijos lėšomis komandiruotės metu yra normali praktika. Atseit, visi taip daro. O Narkevičius ėmė ir patikėjo. Bet "kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama Jaučiui". Taigi, Narkevičius pateko į skandalą dėl supainiotų privačiųjų ir viešųjų interesų.
— Norite pasakyti, kad tai yra nusistovėjusi praktika, kai mūsų Seimo nariai ar ministrai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus savo užgaidoms?
— Aš nieko neteigiu, tik išsakau vieną iš versijų, kurios gimsta mano skaudančiose smegenyse. Aš toli gražu negalvoju, kad, atėjęs į ministeriją, Jaroslavas Narkevičius tuoj pat susiruošė vogti ir pasipelnyti. Be to, žinodamas, kiek dėmesio konservatoriai skiria valdančiosios koalicijos nariams, ypač Lietuvos lenkams. Juk Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis savo kalbose visada pabrėžia, kad jo partija niekur nebuvo įsivėlusi į korupcijos skandalus. Ir aš tuo tikiu. Taigi, lenkų priešininkai kiekviena proga stengiasi juos nuteisti už nesąžiningumą. Be to, šiandien lenkams pavaldžios dvi atsakingiausios ministerijos — Vidaus reikalų ir Susisiekimo. Ar galite įsivaizduoti, kokiomis sumomis jie disponuoja? Jų oponentai, konservatoriai, geriau nei lenkai žino visus povandeninius akmenis ir spąstus, į kuriuos gali patekti nepatyrę ministrai. Taigi, likus metams iki rinkimų jie vėl ir vėl bandys apkaltinti ministrus dėl korupcijos. Todėl valdančiųjų "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir netiki Narkevičiui metamais kaltinimais dėl korupcijos ir sako, kad abejonių dėl pasitikėjimo nekyla.