Vasiliauskas įvardijo galimas rizikas Lietuvos NT rinkai

Pasak Lietuvos banko vadovo, artimiausiu metu Lietuvoje galima tikėtis vangesnės ekonomikos plėtros, kas neišvengiamai paveiks nekilnojamojo turto rinką
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Nors Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas didėja jau ketvirtus metus iš eilės, rinka turėtų pasiruošti galimam nuosmukiui, trečiadienį Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje kalbėjo banko vadovas Vitas Vasiliauskas, praneša LB spaudos tarnyba.

LB vadovas aiškina, kad prastėjant didžiųjų ekonomikų augimo prognozėms, artimu metu galima tikėtis vangesnės ekonomikos plėtros ir Lietuvoje. Dar metų pradžioje aukštumas siekę Lietuvos gyventojų lūkesčių rodikliai jau pradeda leistis žemyn, slops ir atlyginimų augimo tempas, kalbėjo Vasiliauskas.

"NT rinkos aktyvumas Lietuvoje didėja jau ketvirtus metus iš eilės. Imame prie to priprasti. Tačiau, nors mūsų vertinimu, perkaitimo požymių nėra — būtina atkreipti dėmesį tiek į besiniaukiantį ekonomikos horizontą, tiek ir į kitas rizikas", — rašoma pranešime.

Vasiliauskas pažymėjo, kad tarp kitų iššūkių yra ir mažesnio kreditavimo prieinamumo rizika — iki šiol sparčiausiai kredituotas NT sektorius šiemet bankų paskolų gauna gerokai mažiau. Pasak LB vadovo, finansų įstaigos galimai apsidraudžia nuo pernelyg ambicingų klientų užmojų. Be to, kai kuriems sektoriams suteiktų paskolų portfeliai bankams, tikėtina, tapo rizikingai dideli koncentracijos prasme. 

Nauja pasaulio netvarka. Kas kaltas ir ką daryti

Centrinio banko vadovas įvardijo ir kitą iššūkį NT sektoriui — demografiją. Lietuvos banko duomenimis, po dešimtmečio 19-35 amžiaus žmonių bus penktadaliu mažiau. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad šiemet ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje pastebimas teigiamas migracijos rodiklis.

"Tačiau ir toliau reikia veikti, kad demografinės tendencijos neatitiktų remiantis istoriniais duomenimis paremtų analizių", — kalbėjo jis.

Registrų centro duomenimis, per tris 2019 metų ketvirčius Lietuvoje buvo parduota beveik 98 tūkstančiai nekilnojamojo turto objektų, tai yra septyniais procentais daugiau nei tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu. Daugiau nei pusė visų objektų (48,4 tūkst.) buvo žemės sklypai.

Šiemet visoje šalyje buvo parduota beveik 8900 individualių gyvenamųjų namų — 11 procentų daugiau nei pernai (aštuoni tūkstančiai), o vien tik rugsėjį — 1,2 tūkst. (pernai rugsėjį — 940, šių metų rugpjūtį — 1,1 tūkst.).