Laidotuvės kaip rusofobinės politikos ir gyvenimo prasmė

Lietuvoje surengta dar viena iškilminga gedulo ceremonija — perlaidoti istorinių Lietuvos didvyrių palaikai
Sputnik

Ir jei anksčiau su valstybės pagerbimu laidojo rastus partizanų didvyrių, kovojusių su "kruvinuoju sovietiniu režimu", palaikus, tai šį kartą — Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos kovotojų prieš carinę Rusiją. Renginio svarbą pabrėžia Lenkijos prezidento ir Baltarusijos ministro pirmininko pavaduotojo dalyvavimas.

— Laura, kur tu skubi su gėlėmis? Sveikinsi draugą jubiliatą?

— Ką tu! Aš nešu puokštę ant mūsų didvyrių, kurie kartu su broliais lenkais ir baltarusiais kovojo už mūsų krašto laisvę nuo carinės Rusijos tironijos, kapo!

— Žinai, aš taip pat gerbiu oficialią mūsų valstybės istoriją, tačiau kai kurios vietos mane glumina. Nenoriu pasirodyti kaip cinikas arba, neduok Dieve, priešo propagandos agentas, bet kažkaip viskas atrodo pernelyg sklandu. Pradėjo girti "miško brolius" ir iškart pradėjo rodytis jų palaikai. Ar mano klausimas keblus? Koks genetinis tyrimas nustatė, kad tai yra Ramanausko-Vanago palaikai? Kas buvo lyginama su genais? Kokie giminaičiai? Arba štai neseniai rasti 1863–1864 metų sukilimo lyderių palaikai. Jie rašo, kad rado lenko Žygimanto Sierakauskio ir baltarusio Konstantino Kalinausko palaikus, taip pat dar 18 sukilėlių. Ir kaip ekspertai nustatė, kas yra kas? O jei tai ne tų didvyrių palaikai? Laidoti kitų vardais bus tikra šventvagystė.

— Kaip tu gali abejoti ir užduoti tokius klausimus? Galų gale, pasižiūrėk, į šių didvyrių laidojimo vietą atvyko Lenkijos prezidentas Andžejus Duda ir Baltarusijos ministro pirmininko pavaduotojas! Kaip galima tuo abejoti?!

— Žinai, per pastaruosius kelerius metus aš pradėjau taip abejoti oficialios mūsų istorijos tikrumu, kad netikiu niekuo. Papasakok man, kaip aš galėjau ieškoti visuose archyvuose, paliesti visų Vilniaus Senamiesčio namų sienas, ieškodamas 1918 metų Nepriklausomybės akto originalo ir per penkias minutes surasti jį atviroje Vokietijos archyvo dalyje? Paprastas istorikas nuėjo, pusvalandį perbraukė dokumentus ir štai — rado tai, ko visa šalis ieškojo visus nepriklausomybės metus! Taigi, dėl šių palaikų visiškai abejoju. Kiek metų praėjo. O pas mus iš naujo pradeda kurti legendą apie didvyrius, o paskui kažkaip atsitiktinai suranda jų palaikus. Ir kodėl gi su tuo pačiu užsidegimu ir susidomėjimu nepaieškojus Panerių miške ir šimtuose kitų vietų, kur savo kruvinus žiaurumus vykdė tie patys "miško broliai", nužudytų žydų palaikų? Juk archyvai tiesiogiai įrodo, kad karo metais Holokauste dalyvavo ir tie, kurie šiandien laikomi didvyriais ir kurie yra apdovanoti valstybės.

— Oi, aš nenoriu tavęs klausytis... Skubu į kapines, norėdama pagerbti tuos, kurie tikrai negali būti kaltinami žydų holokaustu. Tai didvyriai, kurie aukojo savo gyvybę išlaisvinant Lietuvą nuo carinės Rusijos tironijos!