VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Nauji Pietų Amerikos paleontologų radiniai rodo, kad pirmuosius 70 milijonų gyvavimo metų gyvatės turėjo užpakalines galūnes. Apie tai rašoma "Science Advances".
Gyvatės yra vienas įdomiausių stuburinių kūno adaptacijos prie konkrečių gyvenimo ir mitybos sąlygų pavyzdžių. Mokslininkai ilgą laiką bandė atkurti evoliucijos pokyčių grandinę, kuri driežus pavertė gyvatėmis. Pagrindiniai jų — ilgesnis kūnas, galūnių netekimas ir lanksti kaukolė. Pirmieji du pokyčiai, aišku, buvo susiję su prisitaikymu prie gyvenimo urvuose, paskutinis — su galimybe nuryti didelį laimikį.
Sunkumai tiriant šią stuburinių gyvūnų grupę yra susiję su tuo, kad senovės rūšių fosilijos, kuriose būtų galima matyti pereinamąjį tarp driežų ir gyvačių etapą, yra ypač retos.
Argentinos, JAV, Kanados ir Australijos mokslininkai praneša, kad buvo atrastos aštuonios kaukolės ir trys skeleto fragmentai su gyvatės Najash rionegrina arba nadjash (nadžaš) užpakalinėmis galūnėmis. Argentinos Rio Negro provincijos uolienose rastos fosilijos. Jų amžius yra apie 90 mln. metų.
Norėdami atlikti išsamią kaukolių anatomijos analizę, mokslininkai atliko standartinius tyrimus, naudodami šviesos mikroskopiją, taip pat didelės skiriamosios gebos kompiuterinę tomografiją (KT).
"Gyvatės, kaip žinoma, neturi galūnių, tačiau yra ir be kojų esančių driežų", — cituoja vieno iš tyrimo autorių Alesandro Palčio žodžius Flinderso universiteto pranešime spaudai.
"Kas iš tikrųjų išskiria gyvates, tai jų labai lanksti kaukolė, kuri leidžia joms praryti didelį laimikį. Ilgą laiką mums trūko išsamios informacijos apie perėjimą nuo palyginti kietos driežo kaukolės prie ypač lanksčios gyvačių kaukolės", — sakė jis.
Gautos medžiagos gausa leido tyrėjams sudaryti trimatį kaukolės modelį ir jį išsamiai ištirti.
"Nadžaša turi geriausiai išlikusią kaukolę iš visų senovės gyvačių. Tai suteikia daugybę naujos informacijos apie tai, kaip susiformavo gyvatės galva. Kai kurie jos sąnariai jau yra lankstūs, pavyzdžiui, šiuolaikinės gyvatės, o kiti — ne. Jos vidurinė ausis yra tarpinė tarp driežų ir gyvačių bei išsivystę skruostikauliai labiau primena driežo kaukolę nei gyvatės", — sako Alesandro Palčis.
Remiantis tuo, kad per pirmuosius 70 mln. jų vystymosi metu gyvatės turėjo mažas, bet puikiai susiformavusias užpakalines kojas, nauji tyrimo metu gauti duomenys leido mokslininkams sudaryti gyvačių evoliucijos medį.
"Šios gyvatės pavyzdys rodo, kad gyvatės pamažu evoliucionavo iš driežų, kaip teigė Darvinas", — sakė kitas tyrimo autorius Maiklas Li iš Flinderso universiteto.
"Tačiau šios primityvios mažos kojos nebuvo tik pereinamasis etapas. Buvo labai sėkminga kūno sandara, kuri išsilaikė daugelį milijonų metų ir leido jo savininkui egzistuoti tiek sausumoje, tiek vandenyje", — sakė jis.