VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos visuomenė klysta, kad "liūto dalis biudžete" tenka karinėms išlaidoms, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Jo nuomone, apklausa, parodžiusi, kad dauguma respublikos gyventojų nepatenkinti gynybos biudžeto didinimu, yra "tiesioginis neišspręstų socialinių problemų atspindys". Karoblis mano, kad neįmanoma supriešinti lėšų gynybai su lėšomis kitoms sritims, nes tai sukuria visuomenės konfrontaciją ir kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui.
"Krašto apsauga pagal finansavimą yra ketvirtoje vietoje po socialinės saugos, sveikatos ir švietimo, ir tai yra derama bei teisinga vieta; jei priskaitytume ES paramos lėšas, toji vieta būtų dar žemesnė", — ministrą cituoja spaudos tarnyba.
Karoblis teigė, kad tai naudinga Lietuvos ekonomikai. Anot jo, 70 procentų lėšų, skirtų gynybai, sugrįžta į biudžetą per Lietuvoje įsigytas prekes ir paslaugas bei sumokėtus mokesčius.
Iki 2014 metų kariuomenė gyveno badmečiu ir ją reikėjo modernizuoti, teigė ministras.
Eilinį kartą ministras pabrėžė būtinybę skirti mažiausiai du procentus BVP gynybai ir pamažu didinti karines išlaidas iki 2,5 procentų. Kartu Karoblis tai sieja ne su įsipareigojimais NATO, o su "kardinaliai pasikeitusia saugumo situacija".
"Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys", — pareiškė KAM vadovas.
Anksčiau Seimo deputatai sutarė užtikrinti ilgalaikius gynybos įsipareigojimus ir nuosekliai didinti gynybos finansavimą — skirti ne mažiau kaip du procentus BVP bei iki 2030 metų pasiekti bent 2,5 procento BVP. Tačiau lietuviams nepatinka tokios iniciatyvos.
2015–2018 metais karinės investicijos sudarė 117 milijonų eurų, o 2019–2021 metais jos gali išaugti iki 272 milijonų.
Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją "pažeidimais" ir teigia, kad egzistuoja "Rusijos grėsmė". Daugelis ekspertų mano, kad tokį mitą būtina palaikyti, norint išlaikyti NATO kontingentus prie Rusijos sienų.
Tuo tarpu Rusija ne kartą pareiškė, kad nesiruošia nieko pulti, o Šiaurės Atlanto aljansas naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad padidintų karinių kontingentų ir įrangos skaičių šalia Rusijos Federacijos sienų.