145 milijonai eurų — šarvuotiems amerikietiškiems visureigiams pirkti, 300 milijonų eurų — šešiems amerikiečių sraigtasparniams, du milijonai 300 tūkstančių eurų — visiškai naujiems šalmams kariuomenei. Ir dar 30 milijonų eurų — paskola pagrindiniam NATO ekonominiam rodikliui (du procentai BVP gynybai) įvykdyti 2019 metais.
Tai tik paskelbtoji pastaraisiais mėnesiais planuojamų Lietuvos krašto apsaugos ministerijos išlaidų dalis. Likusi "karinio ledkalnio" bloko dalis — po slaptumo vandeniu.
Vanagai ir balandžiai
O štai pinigų, kad būtų galima padidinti išmokas vaikams viso labo dešimčia eurų, nėra. Kadangi mokytojų, gydytojų ir paprastų valstybės tarnautojų atlyginimai nėra didinami, jų kantrybė nėra beribė. Naujausia nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (55 procentai) nepatenkinti Krašto apsaugos ministerijos biudžeto didinimu.
Ir tai nepaisant to, kad apklausos autoriai bandė kaip nors užmaskuoti numanomą nemalonią naujieną nuo Lietuvos "vanagų". Klausimas buvo užduotas tik apie planus padidinti gynybos biudžetą iki 2,5 procentų BVP laikotarpiu iki 2030 metų, patvirtintą šešių parlamentinių partijų susitarimu 2018 metais. Nors, kaip atrodo autoriui, atsakymų rezultatai nesiskirtų, jei žmonių paklaustų, kas skanesnis — trotilas ar sviestas.
Mažiau nei trečdalis apklaustųjų (30 proc.) pasisakė už gynybos biudžeto didinimą dėl precedento neturinčios antirusiškos isterijos, kurią Lietuvos žiniasklaida skatina visuomenėje.
Kardai ar akėčios?
Valdančiųjų "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis supranta, kad visuomenės kantrybė turi ribas. 2020 metų biudžeto aptarimo išvakarėse Karbauskis teigė, kad "visuomenė nesupras tolesnio gynybos finansavimo didinimo, jei vyriausybė neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams". Anot Karbauskio, jau gana to, kad 2019 metais Lietuva gynybai skyrė 2,03 proc. BVP (967 mln. eurų). Taigi, Lietuva įvykdė pagrindinį NATO reikalavimą. Verta pabrėžti, kad šią sąlygą šiais metais įvykdė tik septynios Šiaurės Atlanto aljanso šalys: JAV, Estija, Graikija, Lenkija, Latvija, Lietuva ir Jungtinė Karalystė.
Skatindami vyriausybę toliau didinti karines išlaidas, galime žymiai padidinti žmonių, nepatenkintų gyvenimu Lietuvoje, skaičių. Pakanka priminti, kad pagal visus socialinės apsaugos, švietimo ir kultūros išlaidų rodiklius Lietuva atsilieka nuo ES. Metų pradžioje "Eurostat" paskelbė tyrimą, pagal kurį Lietuva yra tarp penkių šalių, kuriose yra aukščiausias skurdo rizikos lygis Europoje. Taip ir iki "revoliucinės situacijos" netoli.
Dvigubų standartų prezidentas
Taigi, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nuo pirmųjų dienų valdžioje ragino kurti "gerovės valstybę". Spaudos konferencijos, skirtos vadovavimo valstybei šimtadieniui, jis sakė:
"Man, tiesą sakant, kartais gėda dėl to, kokias garantijas, socialines garantijas Lietuvos valstybė, beveik pasiekusi savo 30-ąjį gimtadienį, suteikia savo žmonėms, kurie be kita ko dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė valstybę ir, žinoma, siejo labai dideles viltis su valstybe, todėl valstybė privalo atiduoti jiems pagarbą, šiuo atveju, finansine to žodžio prasme, dar iki tol, kol jie galbūt kažkada atguls amžinojo poilsio", — kalbėjo šalies vadovas.
Ragindamas valstybę pagerbti pensininkus "finansine prasme", prezidentas tuo pat metu kritikuoja tuos, kurie bando kvestionuoti "partijų susitarimą".
"Dabar būtų labai neatsakinga savo pačių rankomis imti kvestionuoti šitą nacionalinį susitarimą. Mano giliu įsitikinimu, tai užbrauktų pasitikėjimą visais kitais būsimais nacionaliniais susitarimais ateityje. <...> Elkimės atsakingai, gerbkime savo pačių priimtus dokumentus, nes tai buvo ne prezidento, ne premjero pasirašytas nacionalinis susitarimas, o pirmiausiai politinių partijų lyderių susitarimas", — kalbėjo Nausėda lapkričio 21 dieną Prezidentūroje vykusios spaudos konferencijos metu.
Tai yra, prezidentas kairiąja ranka ragina kovoti su skurdu, o dešiniąja — didinti gynybos išlaidas. Tik iš kur gauti pinigų, kad ir vilkai būtų sotūs, ir avys sveikos, valstybės vadovas — buvęs bankininkas — kažkodėl nenurodė.
Gal todėl visuomenės pasitikėjimo Gitano Nausėda reitingas per mėnesį iškart sumažėjo dešimčia procentų. Žmonės — ne visiški kvailiai. Mato ir girdi melagystę prezidento kalbose.
Pastaba: 2019 metais Krašto apsaugos ministerijai buvo skirta 2,03 proc. bendrojo vidaus produkto (967 mln. eurų). 2020 metų biudžeto projekte numatyta skirti 2,02 procento BVP gynybos finansavimui. Atsižvelgiant į ekonomikos augimo tempą, tai bus daugiau nei milijardas eurų. Taigi, karinės išlaidos akivaizdžiai didėja.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.