Čekų rašytojas pasipiktino "priminimais apie sovietinius pasisekimus" Maskvoje

Rašytoją nustebino tai, kad nuo sovietų laikų Rusijos sostinėje išsaugotos dekoracijos ir įžymybės
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Čekų rašytojas ir iliustratorius Vojtechas Jurikas pasipiktino Maskvos "socialistine išvaizda". Apie tai jis papasakojo savo straipsnyje portale "Aktualne.cz".

Šoigu paskelbė apie bandymus iš atminties ištrinti TSRS ir Vakarų sąjungą

Pasak Juriko, jis neapkentė mokyklinių pasakojimų apie sovietinę tikrovę, tačiau nesitikėjo pamatyti Maskvą būtent tokią. Jo nuomone, "priminimai apie sovietinius laimėjimus" kiekviename žingsnyje yra keliantys pasipiktinimą.

"Bet nesitikėjau, kad pamatysiu būtent tokią Maskvą, apie kurią man buvo pasakyta pamokose: socialistinę, pilną Leninų, raudonų žvaigždžių, pjautuvų, kūjų, kareivių ir priminimų apie sovietinius laimėjimus kiekviename žingsnyje", — parašė jis.

Be to, Lenino mauzoliejų ir paminklą Petrui Didžiajam jis laiko "bjauriais".

Autorius pasipiktino ir tuo, kad negalėjo patekti į Raudonąją aikštę, kuri tuo metu buvo uždaryta. Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad Maskvoje "dirbtinai" sukurta daug darbo vietų, pavyzdžiui, pasodinus budėtojus prie eskalatorių metro stotyse.

Kita vertus, Jurikui patiko sostinės parkai, įskaitant parką "Muzeon" šalia Naujosios Tretjakovo galerijos. Tačiau jis pastebėjo, kad ten buvo atvežti neva "šlykščiausi socialistiniai paminklai iš visos Maskvos".

Gorbačiovas įvardijo kaltininkus dėl TSRS žlugimo

Baltijos šalių ir Lenkijos valdžia aršiai kovoja su sovietų palikimu. Šiose šalyse, pavyzdžiui, griaunami sovietiniai paminklai ir netoleruojami jokie paminėjimai apie Rusiją.

Taip šių šalių valdžios bando perrašyti istoriją. Baltijos šalyse manoma, kad TSRS "okupavo" Baltijos regioną, ir dabar šios šalys reikalauja kompensacijos už "žalą".

Nors per visą sovietmetį Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijoje veikė nacionalinės valdžios organai, o šalys gavo nemažų lėšų pramonei, infrastruktūrai ir socialinei sferai plėtoti.

Maskva ne kartą aiškino, kad Baltijos šalių prisijungimas 1940 metais neprieštaravo nė vienam tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžios ne tik netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikas, bet ir išreiškė aiškų sutikimą.