VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Liberalai, antradienį išgirdę Lietuvos banko valdytojo patvirtinimą, kad vadinamasis bankų mokestis brangins paskolas, registravo siūlymą valdančiųjų "Finansinių rinkų dalyvio mokesčio įstatymą" pervadinti "Paskolų gavėjų apmokestinimo įstatymu", rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
"Valdžia nusitaikė ne į bankus. Jie nusitaikė į Lietuvos gyventojų paskolas", — teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.
Pasak parlamentaro, apie 75 proc. bankų turto Lietuvoje yra paskolos gyventojams ir įmonėms. Todėl įvedus tokį mokestį bus apmokestinti ne bankai, o vartotojai. Tai metinio pranešimo metu Seime antradienį patvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kurio teigimu, įvedus tokį mokestį, tikėtina, kad paskolos Lietuvoje vidutiniškai brangs 0,2–0,4 proc.
Gentvilo teigimu, šiuo metu vidutinė paskolų norma yra 2,38 proc., o būstui paimtos paskolos vidurkis — apie 66 000 eurų. Tai reiškia, kad patvirtinus valdančiųjų suplanuotą mokestį bankams būsto paskolų gavėjai papildomai sumokės iki 264 eurų per metus, arba papildomai po 22 eurus kas mėnesį.
Parlamentaras yra įsitikinęs, kad įstatymus, kaip ir daiktus, reikia vadinti jų esmę apibūdinančiais vardais, todėl registravo pataisą, pagal kurią dabartinis Finansų rinkų dalyvių mokesčio įstatymas būtų oficialiai pervadintas į Paskolų gavėjų apmokestinimo įstatymą.
Mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų, kuriuos galėtų skirti plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.
LBA ekonomistai prognozuoja du scenarijus. Anot pirmojo, perkėlus didesnę mokesčio naštą ant vartotojų pečių, reikšmingiau augtų paskolų palūkanų normos, tačiau žala ekonomikai būtų mažesnė. Vadovaujantis kitu scenarijumi, kuris būtų palankesnis klientams, bankai didžiąją dalį mokesčio kaštų padengtų savo sąskaita. Šiuo atveju paskolų palūkanų augimas siektų apie pusę procentinio punkto, tačiau Lietuvos ekonomika netektų pusės milijardo eurų.