"Tai pilietinis karas": JAV demokratai prieš demokratiją

Straipsnio autorius pabrėžia, jog iš viso to galima daryti išvadą, kad visos spalvotosios revoliucijos finansuojamos demokratų ir jų nevyriausybinių organizacijų bei fondų, kuriuos jie sukuria visame pasaulyje norėdami surengti tinkamus rinkimus su tinkamais rezultatais
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Ir kas galėjo pagalvoti: JAV kalbama apie Oranžinės revoliucijos technologijas. Tiksliau — dabar demokratai eina į rinkimus ne tam, kad sąžiningai juos laimėtų, o siekdami užginčyti jų rezultatus, rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Trampas teigė, kad apkalta jam tik padės laimėti rinkimus

Ir, pasak straipsnio autoriaus, ruošiasi tam nuo pat pradžių. Nes demokratija yra demokratų, o ne tų, už kuriuos balsuoja rinkėjas, valdžia.

Žodis "demokratai" šiuo atveju tinka tiek tam tikrų įsitikinimų žmonėms, tiek JAV demokratų partijos lyderiams.

Straipsnio autoriaus teigimu, ši istorija — neatsargių pareiškimų forma — iškilo per prezidento Donaldo Trampo apkaltos procesą, kuris prasidėjo JAV Kongrese. Ir tai suprantama: žmonės jaudinasi. Žmonės pasako tai, dėl ko vėliau gailisi. Ir kaip jie gali nesijaudinti, jei šis apkaltos procesas (jei viskas pasisuks ne taip, kaip numatyta) gali sukelti visišką katastrofą ne Trampui, o visai Demokratų partijai, jei ne visai Amerikai, pastebi Kosyrevas.

Demokratų partijos lyderė šiandien, kadangi nėra nieko kito, yra Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi. Ir ji atvirame laiške kolegoms parašė: mūsų rūmuose prasidėjo posėdžiai prieš Trampą, ir daugelis, ypač respublikonai, reaguoja vangiai: juk prezidento rinkimai vyks 2020 metais, tai tegul rinkimai viską ir nusprendžia.

"Ši pavojinga pozicija tik pabrėžia skubių mūsų veiksmų poreikį, nes prezidentas kelia grėsmę 2020 metų rinkimų teisėtumui", — sako demokratų lyderė.

Pasak straipsnio autoriaus, kai kurie gali ne iškart suprasti, ką ji pasakė. Tačiau Trampas suprato, iškart atsakydamas "Twitter" paskyroje: "Kitaip tariant, ji mano, kad laimėsiu, ir nenori rizikuoti, leisdama rinkėjams apsispręsti".

Ir visa respublikonų propaganda — ir ji ne tik yra, bet ir darosi aršesnė ir piktesnė — taip pat džiaugsmingai pasinaudojo proga paaiškinti demokratams, iki ko jie nusirito. Štai vienas pavyzdys: Pelosi iš tikrųjų sako, kad jei demokratai dabar nesugeba pašalinti Trampo iš Baltųjų rūmų, tuomet abejojama prezidento rinkimų teisėtumu dar prieš jiems prasidedant. Pasak Kosyrevo, tai yra visiškas cinizmas. Ir tai nėra pirmas atvejis, nes šiame amžiuje demokratai ginčija rinkimų rezultatus kaskart, kai laimi respublikonas. Taip buvo su Džordžu Bušu, taip buvo su Trampu 2016 metais. Jie pasirengę pripažinti tik savo pergales.

Tiesą sakant, kaip mano Dmitrijus Kosyrevas, visa apkaltos procedūra buvo pradėta tam, kad propaganda susilpnintų Trampo galimybes rinkimuose: juk tam, kad jis būtų realiai nušalintas nuo valdžios, reikia dviejų trečdalių balsų Senate, o ten vyrauja respublikonai.

Tačiau apkaltos procesas pakrypo ne taip, kaip buvo planuojama, apie tai jau kalba žmonės iš demokratų flango — jie taip pat mato "pavojų", kaip ir Pelosi. Štai ultrademokratinio leidinio "The Washington Post" komentatorius niūriai pastebi: visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad apkaltos palaikymas mažėja, o Trampo rinkimų bazė, kuo daugiau jis spaudžiamas prie sienos, tuo stipresnė. Ir dabar įsivaizduokite situaciją: Atstovų rūmai, tai yra, demokratai, "nuima" prezidentą, paskui grįžta aukštieji, tai yra, respublikonai... Ir tada rinkėjas įveda jį į Baltuosius rūmus naujai kadencijai. Ir kaltinti demokratams, be jų pačių, nėra ką.

Kremlius neketina komentuoti JAV posėdyje dėl Trampo apkaltos išsakytų pareiškimų

Štai kodėl rinkimai, anot Pelosi, yra "pavojus", teigia straipsnio autorius. Štai kodėl ji pateikia šiek tiek juokingą idėją — Trаmpas kelia grėsmę rinkimų teisėtumui. Kodėl? Nes demokratai gali juos pralaimėti.

Tai yra, remiantis šia logika, teisėta yra tik vienos partijos valdžia, visiems aišku, kokios. Apskritai, bet kokie rinkimai yra blogi, jei balsuojama ne už tą, ką reikia, daro išvadą straipsnio autorius.

Prisiminkime, kaip ši ideologija ir "technologija" buvo retkarčiais "eksportuojamos" į Ukrainą, Gruziją ir Rusiją (čia be menkiausio pasisekimo šanso). Taip pat į daugelį kitų šalių. Jei paaiškėja, kad rinkėjas klysta, tada vykdomas politinis sabotažas (pvz., nelegalus rinkimų "trečiasis turas" Ukrainoje) arba masinės riaušės aikštėse.

Ir štai ši "technologija" grįžta į JAV ir ten kelia pasipiktinimą. Pavyzdys: šiek tiek mažiau nei prieš metus kalbą pasakė tuo metu niekam nežinomas Danielis Grinfildas (Daniel Greenfield). O dabar jis jau žinomas, nes jo kalbą prisiminė ir ėmė ją siųsti vieni kitiems iš respublikonų resursų. Keli žmonės teigė turintys teisę būti šių teiginių autoriai, vėliau pasiekė patį šaltinį... Ilga buvo istorija.

O pasakė Grinfildas štai ką: tai pilietinis karas. Bet koks pilietinis karas prasideda nuo politikos, susišaudoma tik paskutiniame etape.

Toliau pažodžiui: "Kaip prasideda pilietinis karas? Dvi ar daugiau partijų nesutaria dėl to, kas turėtų valdyti šalį. Jos negali išspręsti šio klausimo per rinkimus, nes nesutinka, kad rinkimai yra būdas nuspręsti, kas bus atsakingas".

Ir iš tos pačios kalbos: "Galite nekęsti kitos partijos. Galite galvoti, kad ši partija yra blogiausia, kas gali nutikti šaliai. Bet šiuo atveju jūs įtemptai dirbate, kad laimėtumėte artėjančius rinkimus. Bet jei nuolat atmetate rezultatus tų rinkimų, kurių jūs nelaimėjote, tada tai, ko iš tikrųjų norite, yra diktatūra. Jūsų diktatūra".

Štai ir paaiškinkite ukrainiečiams ar gruzinams, kad perteikėte jiems ir visam likusiam pasauliui ne demokratiją, bet diktatūrą. Bet jie mums atsakydami sako: tai ne "mes", tai yra, ne visa Amerika. Tai tik pusė demokratų.

Straipsnio autorius pabrėžia, jog iš viso to galima daryti išvadą, kad visos spalvotosios revoliucijos finansuojamos iš demokratų ir jų nevyriausybinių organizacijų bei fondų, kuriuos jie sukuria visame pasaulyje norėdami surengti tinkamus rinkimus su tinkamais rezultatais. O kita Amerikos pusė yra demokratiška ir gera.