Tokie informaciniai produktai įvelkami į emocijų rūbą, dar truputėlį pagardinami naujausia "teisinga" Lietuvos istorija, skatina mus veikti, kaip to siekia manipuliuotojai, arba priešingai — niekaip neveikti. Pavyzdžiui, nepasinaudoti nemokama Rusijos Federacijos viza ir nevykti pasižvalgyti po kaimyninį Kaliningradą ar Sankt Peterburgą.
Kai vartojame tokią informacinę produkciją, ypač Lietuvos žiniasklaidos paruoštą su partnerių (?) pagalba, pirmiausia turime blaiviai suvokti, kad pateikiamas "faktas" dar nieko nereiškia — jis turi būti pakartotas kitose žiniasklaidos priemonėse, patvirtintas autoritetų.
Tačiau, jeigu ir kitos žiniasklaidos priemonės taip pat nurodo, kad informacijos produktas yra parengtas su partneriais (?), reikia manyti, jog čia veikia jau sisteminis požiūris į mus — dirba visas "trolių" fabrikas.
Beje, kažkada, gilioje senovėje, Lietuvos patriarchas ir autoritetas Vytautas Landsbergis Lietuvos žiniasklaidą pavadino "žiniaklaida". Nuo to laiko "žiniaklaida" patobulėjo.
Dažniausiai užkimbama už "fakto", nors jokie kiti šaltiniai jo nepatvirtina. O jeigu tai atitinka mūsų psichologinę būseną, mes juo patikime. Tuomet jau savo galvose informaciją mitologizuojame — suteikiame jai "tiesą", kuri nė neatitinka tos informacijos, kurią gauname...
Žmonės linkę pasitikėti daugumos nuomone ir ne kiekvienas pajėgus atsispirti, nesutikti su tuo, ką sako dauguma. Būtent taip sklinda "trolinimas" ir per socialinį tinklą "Facebook" — sunku nepritarti nuomonei, kurią formuoja kelios dešimtys ar šimtai žinučių. Ypač kur Rusijai simpatizuojantys žmonės pravardžiuojami "vatnikais", o abejojantys ar nepritariantys Lietuvos valdžios užsienio politikai vadinami "kremliniais".
Vata kimšta dygsniuota striukė — tai šiltas viršutinis drabužis. Vatinukas (rus. ватник, телогрейка, фуфайка) dar vadinamas šimtasiūle. Šis drabužis buvo populiarus buvusioje TSRS kaip pigesnis drabužis už brangius kailinius, tinkamas dėvėti atšiaurios rusiškos žiemos sąlygomis. TSRS seniai nebėra, o "fufaikos" kai kurių Lietuvos politologų galvose užsiliko.
Tai socialinės psichologijos dėsnis. Jeigu visi aplinkiniai pradeda šaukti, kad Rusijoje visi vaikšto apsirengę šimtasiūlėmis (t. y. "fufaikomis") — dažniausiai tuo patikime. Nors įsitikinti, ar Rusijoje šimtasiūlė (t. y. "fufaika") yra nacionalinis rūbas, galėtume nuvykę į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą. Pasinaudoję nemokama Rusijos Federacijos viza.
Emocijomis žaidžia ne tik nuomonių manipuliuotojai. Panašiai savo veiklą organizuoja interneto ir telefoniniai sukčiai, besistengiantys iš lengvatikių išvilioti pinigus, asmeninius duomenis. "Gerais pasiūlymais" susigundę lengvatikiai tampa ne tik aukomis, bet ir nusikaltimų bendrininkais.
Tokia "populiaria" apgavyste dabar yra tapusi prekyba netikrais lėktuvų bilietais, plintanti per "Facebook" socialinį tinklą. Jos esmė ta, kad sukčiai pigius bilietus — net ir už vieną eurą, žada už tai, kad jų pasiūlymą potenciali auka išplatintų per savo "Facebook" paskyrą. Tokiu būdu žmogus tampa ne tik auka, nes sumoka už neegzistuojantį bilietą bei patiki sukčiams savo asmeninius duomenis, bet ir nusikaltimo bendrininku, nes savo artimiausiems bičiuliams bei bendradarbiams išplatina neva puikų pasiūlymą.
Pasiūlymų gali būti įvairesnių — ne vien pigus skrydis, bet ir neva puiki finansinė investicija ar pelningos akcijos už "labai gerą" kainą. Taip pat gali būti ir įspėjimų nevykti į Baltarusiją, Rusiją. Nes ten būsit "užverbuoti" ir į Tėvynę grįšit jau kaip Rusijos šnipai ar diversantai.
Beje, nuvykę į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą Jūs pamatysit, kad žmonės ten kaip žmonės — dvi kojos, dvi rankos ir galva ant pečių. Sava galva.
Yra ten net labai stilingai apsirengusių. O norint nusipirkti "fufaikę" (t.y. šimtasiūlę) reikia labai paieškoti — deficitas. Taip pat žmonės Rusijoje nevaikšto gatvėse su kalašnikovais ir vyksta jie atostogauti bei pasižvalgyti dažniausiai į šiltus kraštus. Į Turkiją, Egiptą, Kiprą, Kanarų salas, Tailandą, Vietnamą... Prie Baltijos jūros vasaroti vėsoka.
Informacijos "troliai", nuomonių manipuliuotojai, finansiniai sukčiai veikia per informacijos gavėjų emocijas ir spaudžia impulsyviai veikti priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Informacijos amžiuje pasiduodami tokiems impulsams rizikuojame tapti "trolių" aukomis ir, to nė neįtardami, jų bendrininkais.
Būtina neskubėti priimti sprendimus, juos apgalvoti, patikrinti informaciją. Kitaip tariant, pasitelkti kritinį mąstymą. Ypač jeigu Lietuvos žiniasklaidoje pateikiamas informacinis produktas yra pažymėtas kaip "partnerio turinys imunitetui sustiprinti". Jūsų imunitetui. Taigi, kaip sakoma: į sveikatą!
Įdomu, kiek Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuoja toks paslaptingų partnerių ruošiamas turinys?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.