Lietuva sugalvojo, kaip Baltarusijai "grąžinti" suverenitetą

Laurynas Kasčiūnas sukritikavo neseniai kaimyninėje šalyje vykusius Parlamento rinkimus ir aštriai kalbėjo apie dabartinį jos prezidentą Aleksandrą Lukašenką
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Seimo narys iš partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių dėl Vilniaus pozicijos Baltarusijos atžvilgiu. Apie tai buvo pranešta konservatorių tinklalapyje.

Valstybės Dūma Lukašenkos žodžius apie Kaliningradą pavadino signalu NATO

Deputatas sukritikavo neseniai kaimyninėje šalyje vykusius Parlamento rinkimus ir Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką.

"Tai politikas, kuris mainais į savo politinio režimo išlaikymą ir asmenines saugumo garantijas nuolat prekiauja Baltarusijos suverenitetu, o bet kokį politinį flirtą su Vakarais išnaudoja tik kaip savo derybinį svertą santykiuose su Kremliumi", — sakė jis.

Anot politiko, Lukašenka yra "Rusijos gubernatorius".

Kasčiūnas teigė, kad Vilniui prioritetas turėtų būti Baltarusijos atominės elektrinės užkardymas. Anot parlamentaro, tai galima pasiekti tik sukūrus regioninį bloką iš valstybių, kurios atsisakytų pirkti elektros energiją iš Astravo AE, bei diplomatinėmis Lietuvos pastangomis, susiejant visas Minskui naudingas bendradarbiavimo su ES priemones su reikalavimu užkardyti Astravo jėgainę.

"Ilgalaikis Lietuvos tikslas — suvereni ir demokratinė Baltarusija, o tai iš esmės įmanoma tik tuo atveju, jeigu Baltarusija "įvyks" kaip nacionalinė valstybė, kuri save matytų kaip europinės civilizacijos dalį. Ir Lietuva gali prie to prisidėti: remdama bendros (europinės) istorinės atminties projektus, stiprindama bendradarbiavimą su pilietine visuomene bei demokratine Baltarusijos opozicija", — teigė Kasčiūnas.

Lietuvos valdžia reguliariai kišasi į kaimyninių šalių — Rusijos ir Baltarusijos — reikalus. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pažymėjo, kad Lietuvos politikai savo teritorijoje rengia vadinamosios nesisteminės opozicijos iš Rusijos atstovų, čia įsitvirtinusių kaip "politiniai emigrantai", susitikimus. Be to, Lietuvos vadovybė palaiko Baltarusijos opoziciją ir su aktyvistais aptaria pasipriešinimą "Lukašenkos režimui".

Po "Rusijos grėsmės" priedanga Lietuvos valdžia dislokuoja NATO kontingentus savo teritorijoje ir pasirašo gynybos sutartis su JAV už dideles sumas. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nesiruošia pulti nė vienos iš aljanso šalių, o NATO naudoja pareiškimus apie "Rusijos grėsmę", norėdama daugiau karinės technikos ir batalionų išdėstyti rytiniame flange.

Vilniaus ir Minsko santykiai

Lietuva ir Baltarusija turi skirtingas pozicijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos, todėl abiejų šalių santykiai paaštrėjo. Vilnius nuolatos kritikuoja projektą, visų pirma, nėra patenkintas statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Lietuva aktyviai priešinasi atominės elektrinės statybai, o šalies politikai susitikimuose su Europos valdžios atstovais bando įtikinti nepirkti energijos iš šios AE.

Kova su Astravo AE kaip bandymas pasiteisinti už Ignalinos AE "nužudymą"

Lietuva jau patyrė reikšmingą pralaimėjimą "kovoje" su Astravo AE, nes negalėjo priversti ES šalių vienbalsiai uždrausti Baltarusijos elektrai patekti į Europos rinką. Pačios Lietuvos valdžios institucijos taip pat pripažino savo pastangų žlugimą.

Minskas ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Baltarusijos valdžia pabrėžė, kad stotis statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai patvirtino, kad kaimyninėms šalims pavojaus nėra.

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis apgailestavo dėl pavėluotos kovos su Astravo AE. Jis pažymėjo, kad Vilnius tik visai neseniai kreipėsi į ES pagalbos šiuo klausimu. Premjero teigimu, jei tokių diplomatinių priemonių būtų imtasi anksčiau, tikimybė sustabdyti statybas ar paversti atominę elektrinę "saugia" būtų didesnė.

Planuojama pradėti eksploatuoti Baltarusijos AE pirmąjį energijos bloką šį rudenį, antrąjį — 2020 metais.