VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikimo metu pareiškė, kad galimas aktyvesnis Šiaurės Atlanto aljanso ir Rusijos dialogas, o Lietuva yra pasirengusi būti viena iš jo iniciatorių, praneša naujienų agentūra TASS.
"Kol Rusija nekeičia savo laikysenos, nekeičia savo aspiracijų kaimyninių valstybių atžvilgiu, nekeičia savo politikos Ukrainos atžvilgiu, dialogas vos vos rusena arba visai gęsta. Jeigu keičiasi situacija ir Rusija imasi veiksmų, kurie rodo jos gerą valią, dialogas gali būti labai intensyvus, ir Lietuva bus viena iš to dialogo iniciatorių", — sakė jis.
Prezidentas dabartinę NATO ir Rusijos Federacijos santykių situaciją apibūdino kaip sąstingį. Jis pripažino, kad dėl santykių su Rusija NATO nėra absoliučios vienybės.
"Taip, kai kurios valstybės, net nesakydamos, kad Rusija nėra grėsmė, nori aktyvesnio dialogo su Rusija", — teigė Lietuvos vadovas.
Anksčiau Turkija patvirtino NATO gynybos planus Baltijos šalims. Prieš tai Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas tvirtino, kad jo valstybė nepalaikys NATO planų ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei aljansas nepripažins Sirijos kurdų gynybos pajėgų teroristinėmis.
Antradienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, jog pasitiki NATO partnere Turkija, tačiau paragino prisiminti, kad turėtų vyrauti partnerių solidarumas.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys nuolat skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Jų valdžia dažnai prašo NATO sudaryti jų teritorijose karinius kontingentus.
NATO duomenimis, paskelbtais aljanso tinklalapyje, Lietuvos gynybos išlaidos šiais metais turėtų sudaryti 2,03 procento BVP. Atnaujintame 2020 metų Lietuvos biudžete numatyta, kad vyriausybė gynybos tikslams planuoja skirti vieną milijardą 17 milijonų 68 tūkstančių eurų, dešimčia milijonų mažiau, nei buvo planuota anksčiau.
Savo ruožtu Rusija ne kartą Vakarų šalims leido suprasti, kad nesiruošia nieko pulti. Maskva pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus aljanso karių skaičius išaugo septynis kartus.