VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Ukrainos pozicija "Nord Stream-2" verčia abejoti ES pagalbos šiai šaliai paskirstymu, sakė interviu RIA Novosti Vokietijos deputatas, Bundestago Ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas.
Kijevo paramą JAV pozicijai dėl dujotiekio tiesimo jis pavadino nepriimtina, nes Vašingtonas grasina Europai sankcijomis.
"Šalis, kuri yra gavusi ir gauna didelę ES politinę ir finansinę paramą, tačiau tuo pat metu pasisako už ekstrateritorines JAV sankcijas, kurios puola mūsų energetikos politiką, verčia abejoti šia pagalba", — teigė Ernstas.
Politikas pabrėžė, kad Vašingtonui nerūpi, kaip Europa formuoja savo energetikos politiką.
Vokietijos deputatas teigė, kad Vokietija ketina įvesti atsakomąsias sankcijas JAV, jei jos vis dėlto imsis ribojamųjų priemonių "Nord Stream-2" atžvilgiu. Ernstas pasiūlė, kad muitai JAV SGD galėtų būti taikomi kaip atsakomoji priemonė.
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Jelena Zerkal RIA Novosti sakė, kad Ukraina tikisi panaudoti galimas JAV sankcijas dujotiekiui kaip įrankį derybose dėl dujų tranzito su Rusija. Anot jos, Kijevo žmonės mano, kad tai gali padėti užkirsti kelią "Nord Stream-2" dujotiekio darbui.
Dujotiekis Nord Stream-2
Projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie eis išilgai Baltijos jūros dugno per išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines ar teritorines zonas. Visos šalys išdavė statybos leidimus.
JAV ir Ukraina nepritaria "Nord Stream-2" įgyvendinimui. Abi šalys siekia savo interesų: Vašingtonas tikisi tiekti JAV SGD Europos rinkai, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos degalų tranzito. Kai kurios šalys, tokios kaip Lietuva ir Latvija, projektą laiko politizuotu ir nepatvirtina dujotiekio tiesimo.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, ir Norvegija, kuriai vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų, palaiko "Nord Stream-2".