VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. NATO vadovų susitikime Londone didžiausia NATO grėsme pripažinti "agresyvūs Rusijos veiksmai", paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
"Nereikėtų turėti iliuzijų, Rusija yra pagrindinė ir, mano manymu, didžiausia grėsmė Baltijos šalių saugumui ir NATO. Labai svarbu aiškiai įvardyti išorines grėsmes Aljanso vieningumui ir stiprumui. Paraginau NATO valstybių vadovus stiprinti gynybą mūsų regione atgrasant Rusiją", — cituoja Nausėdą Prezidentūros spaudos tarnyba.
Skelbiama, kad gruodžio 4 dieną vykusioje NATO viršūnių sesijoje, skirtoje 70-osioms Aljanso įsteigimo metinėms, aptarti "agresyvūs Rusijos veiksmai", santykiai su Kinija ir terorizmas.
Prezidentūra pabrėžia, kad susitikime buvo išsakyta būtinybė stiprinti gynybą ir atgrasymą visomis minėtomis strateginėmis kryptimis, didinti išlaidas gynybai, modernizuoti ir adaptuoti NATO prie šiuolaikinių pavojų, stiprinti Aljanso ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą.
Nausėda susitikime atkreipė dėmesį į NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkija ir išreiškė įsitikinimą, jog šis pasiekimas prisidės prie "regiono saugumo užtikrinimo".
Be to, savo kalboje prezidentas akcentavo, jog Lietuva skiria 2 proc. BVP gynybai ir planuoja 2030 metais finansavimą jai didinti iki 2,5 procento. Nausėda taip pat dar kartą pabrėžė, kad oro gynybai Baltijos šalyse reikalingas didesnis dėmesys.
O baigdamas savo pasisakymą NATO sesijoje Lietuvos prezidentas referavo į NATO plėtrą ir paragino palaikyti Sakartvelo ir Ukrainos euroatlantines integracijos aspiracijas.
Pirmąją NATO susitikimo dieną Aljanso sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad NATO nelaiko Rusijos prieše ir apskritai neturi jokio priešų sąrašo.
Anksčiau šiandien Turkija patvirtino NATO gynybos planus Baltijos šalims. Prieš tai Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas tvirtino, kad jo valstybė nepalaikys NATO planų ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei aljansas nepripažins Sirijos kurdų gynybos pajėgų teroristinėmis.
Antradienį Lietuvis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, jog pasitiki NATO partnere Turkija, tačiau paragino prisiminti, kad turėtų vyrauti partnerių solidarumas.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys nuolat skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Jų valdžia dažnai prašo NATO sudaryti jų teritorijose karinius kontingentus.
NATO duomenimis, paskelbtais aljanso tinklalapyje, Lietuvos gynybos išlaidos šiais metais turėtų sudaryti 2,03 procento BVP. Atnaujintame 2020 metų Lietuvos biudžete numatyta, kad vyriausybė gynybos tikslams planuoja skirti vieną milijardą 17 milijonų 68 tūkstančių eurų, dešimčia milijonų mažiau, nei buvo planuota anksčiau.
Savo ruožtu Rusija ne kartą Vakarų šalims leido suprasti, kad nesiruošia nieko pulti. Maskva pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus aljanso karių skaičius išaugo septynis kartus.