VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną Seime buvo surengta spaudos konferencija, siekiant atkreipti dėmesį į šalies gydymo įstaigose paplitusią praktiką iš pacientų imti papildomas priemokas, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Seimo laikinosios grupės "Už Lietuvą be korupcijos" pirmininkė Agnė Bilotaitė priminė, kad dar 2011 metais Valstybės kontrolė pripažino, jog priemokų mastai pasiekė epideminį lygį. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, Lietuvoje pacientų priemokos yra "katastrofiškai didelės".
"Beveik dešimtmetį Sveikatos apsaugos ministerija nesiėmė lyderystės deramai išspręsti šią problemą. Tad šiandien turime situaciją, kai pacientai sumoka ne tik už tai, kad greičiau gautų reikalingus tyrimus, bet ir už vaistus, operacijoms skirtas priemones, už kurias įstaigoms kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto", — pasakė parlamentarė.
Valstybinė ligonių kasa 2018–2019 metais gavo 53 pacientų skundus dėl papildomų priemokų. Tačiau pripažįstama, kad šis skaičius neatspindi realios situacijos, nes dauguma mokėjusiųjų priemokas vengia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ar kontroliuojančią įstaigą baimindamiesi ateityje sulaukti neigiamų pasekmių.
Šiemet Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA atlikta onkologinių pacientų apklausa parodė, kad 25 proc. už genetinį vėžio žymens tyrimą sumokėjo visą kainą. Taip pat paaiškėjo, kad šalies gydymo įstaigose galioja skirtinga tvarka. Apklausos duomenimis, Kauno klinikose už tyrimus susimokėjo 1 proc. apklaustų pacientų, Santaros klinikose — 8 proc., Klaipėdos universitetinėje ligoninėje — net 65 proc. apklaustų onkologinių pacientų.
"Pacientai nesupranta, kur, kiek ir kodėl turi mokėti. Nors paslaugos įkainis vienodas, vienos įstaigos sugeba išlaidas padengti savomis lėšomis, o kitos — pacientų sąskaita. Ir čia mes kalbame tik apie viešąsias gydymo įstaigas, privačiose, kaip teigia pacientai, imama dar daugiau", — pareiškė POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius pripažįsta, kad dabar galiojantis teisinis reglamentavimas palieka spragų, kurios leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms imti iš pacientų papildomas priemokas už paslaugas, medicinines priemones, vaistus net tais atvejais, kai jie apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Pavyzdžiui, Sveikatos sistemos įstatyme numatyta, kad jeigu pacientai patys pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas ar procedūras, privalo sumokėti kainos skirtumą. Konferencijos dalyviai sako, kad tokia tvarka sudaro sąlygas gydymo įstaigoms piktnaudžiauti ir už paslaugas reikalauti priemokų, motyvuojat tuo, kad jos suteikė brangiau kainuojančių paslaugų. Pacientai dažnai nė nežino, koks gydymo būdas, priemonės ar medikamentai jiems tinkamiausi, ir yra priversti pasitikėti medikais.
Bilotaitė įsitikinusi, kad būtina griežtinti dabar galiojančią kontrolės sistemą, kuri nėra efektyvi ir nuo pagundos imti iš pacientų priemokas neatgraso. Paprastai apsiribojama tuo, kad įstaigos grąžina pacientui neteisėtai paimtus pinigus, o įstaigos vadovas atsiperka įspėjimu. Parlamentarė taip pat siūlo sukurti saugų ir patikimą pranešimų kanalą, kuriuo kiekvienas, manantis, kad iš jo neteisėtai reikalaujama priemokų, galėtų saugiai apie tai pranešti.
Organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas mano, kad priemokų problemą išspręsti padėtų ir tai, jeigu reguliariai būtų tiriama pacientų apsilankymų gydymo įstaigose kokybė. Apklausos padėtų išsiaiškinti, kaip dažnai iš pacientų reikalaujama priemokų, kyšių. Tuo turėtų būti suinteresuoti patys gydymo įstaigų vadovai, taip pat įstaigų steigėjai.
Bilotaitė ketina inicijuoti darbo grupę, sudarytą iš atsakingų institucijų atstovų, kuri parengtų būtinus teisės aktus siekiant panaikinti dabar egzistuojančias teisines spragas ir efektyviau spręsti priemokų problemą.