VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Išvesti "Nord Stream-2" dujotiekį iš ES dujų direktyvos neįmanoma, interviu RIA Novosti sakė "Alternatyva Vokietijai" (AfD) partijos atstovas energetikos klausimais Štefanas Kortė (Stefan Korte).
"Šiuo metu nematau tokios galimybės", — sakė politikas, atsakydamas į RIA Novosti klausimą.
Vokietijos parlamentas (Bundestagas) lapkričio 13 dieną priėmė energetikos įstatymo pataisas dėl ES dujų direktyvos taikymo. Vokietijos reguliavimo institucija, Federalinė tinklo agentūra, yra atsakinga už "Nord Stream-2" projekto teisinį reguliavimą.
ES dujų direktyva išplečia tam tikras ES dujų rinkos taisykles jūriniams dujotiekiams, tiekiantiems "mėlynąjį kurą" Sąjungos šalims. "Nord Stream-2" taip pat turėtų būti taikomos šios naujos taisyklės, kai jis pradės veikti, nebent jam būtų suteiktos išimtys. Be kita ko, tai apima "atskyrimo" taisyklę, kai dujas tiekianti įmonė negali turėti vamzdyno dalies tam tikruose ES šalių vandenyse, "Nord Stream-2" atveju — Vokietijos.
"Leiskite man pasakyti labai aiškiai — dėl "atskyrimo", tai yra atskyrimo tarp eksploatuojančios įmonės ir dujotiekio savininkų, kainos dujų vartotojams iš karto kyla. Dujotiekio pradėjimas eksploatuoti jau buvo atidėtas dėl JAV atsakomųjų priemonių. Taigi, kainų padidėjimas jau įvyko", — mano Kortė.
Jis pridūrė, kad jei JAV "dabar nuspręs dėl ekstrateritorinių sankcijų prieš "Nord Stream-2", kurios akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę, federalinė vyriausybė turi užkirsti kelią Vokietijos gyventojų žalai ir, žinoma, žalai Europai".
JAV Atstovų rūmų ir Senato komitetai ginklavimosi klausimais anksčiau suderino gynybos biudžetą 2020 metams. Vėlgi skirta lėšų "kovai su Rusija" įvairiose srityse. Visų pirma įstatymu numatomos sankcijos už dujotiekių "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream" tiesimą. Dabar dokumentą turėtų pasirašyti JAV prezidentas.
"Galime manyti, kad šiuo žingsniu [sankcijų įvedimu — Sputnik] JAV bando užkirsti kelią ne tik "Nord Stream-2", bet ir, galbūt, būsimam "Nord Stream-3" projektui bei kitiems vamzdynams. Nes galima numatyti, kad ateityje Europa sunaudos daug daugiau dujų ir atsiras poreikis tiesti naujus vamzdynus. ES jau perka daug daugiau suskystintų gamtinių dujų ir dujų, išgaunamų frakcionuojant iš JAV, kurių dujų importas į Europą šiais metais išaugo beveik 300 proc. Dėl to, pasinaudodamos nelegaliu spaudimu, JAV pasiekė tai, ko norėjo", — sakė deputatas.
Projektas "Nord Stream-2"
Projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie eis išilgai Baltijos jūros dugno per išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines ar teritorines zonas. Visos šalys išdavė statybos leidimus.
JAV ir Ukraina nepritaria "Nord Stream-2" įgyvendinimui. Abi šalys siekia savo interesų: Vašingtonas tikisi tiekti JAV SGD Europos rinkai, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos degalų tranzito. Kai kurios šalys, tokios kaip Lietuva ir Latvija, projektą laiko politizuotu ir neremia dujotiekio tiesimo.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, ir Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų, palaiko "Nord Stream-2".