Patys lietuviai, kurių gyvenimo lygis nuo 2015 metų sausio 1 dienos nusirito į bedugnę, nesutinka su Lietuvos banko vadovu.
— Mariau, ko šiandien toks piktas?
— Ogi perskaičiau mūsų pagrindinio bankininko Vito Vasiliausko pranešimą. Jis, matai, mano, kad euro įvedimas mūsų šalyje prieš penkerius metus praturtino visus Lietuvos gyventojus! Mes tapome tokiais turtingais europiečiais, kad aukščiau jau nėra kur kilti!
— O ką? Dabar su euru galime keliauti po visą Europą. Nereikia rūpintis pinigų keitimu. Taip, ir paskolas, kaip sako Vasiliauskas, dabar galime imti žemomis Europos palūkanų normomis. Grožis!
— Na, visų pirma, ne visoje Europoje. Kad ir ta pati Čekija bei Lenkija neatsisakė savo valiutos — kronos ir zloto. Ir šių šalių ekonomika yra daug stipresnė nei Lietuvos. Taigi, čekai ir lenkai apskaičiavo savo valiutos naudą ir gali kontroliuoti makroekonominius parametrus (eksportą ir importą). Dėl šios priežasties po įstojimo į ES jie galėjo išlaikyti ir pagerinti savo piliečių gyvenimo lygį. O mus beveik trigubai nuskurdino įvedę eurą! Atlyginimai buvo paskaičiuoti pagal kursą — sumažinti tris su puse karto, o kainos smarkiai išaugo. Kalbant apie keliones į užsienį, vargšai ten nevažiavo ir nevažiuos... O jei kalbame apie paskolas, vargšai niekada jų neėmė, nes žinojo, kad neturės iš ko atiduoti.
— Mąstai siaurai, iš savo kišenės. Bet Lietuvos banko vadovas pateikia konkrečias sumas. Pavyzdžiui, jis sako, kad per penkerius metus nuo lito keitimo į eurą vien Lietuva paskolomis sutaupė daugiau nei 330 milijonų eurų, o eksportas kasmet didėja beveik tokia pačia suma. Kalbant apie kainų didėjimą ir infliaciją, įvedus eurą, jos nedaug padidėjo.
— Nešnekėk nesąmonių! Man nesvarbu, ką suokia Vasiliauskas. Jis turi pagrįsti savo veiklą. Bet aš matau visiškai kitokį vaizdą. Anksčiau kainos buvo litais, bet šiandien jos yra tokios pačios, tik eurais. Ir jei 2014 metais mano atlyginimas buvo apie 2 000 litų ir aš, pavyzdžiui, galėjau nusipirkti beveik 200 butelių degtinės, tai dabar už 800 eurų jų išeis tik apie 80. Aš suprantu, kad palyginimas ne per geriausias, nesu joks girtuoklis, bet tai tik pavyzdys. Penkerius metus mūsų atlyginimai nominaliai eurais pakilo tik ketvirtadaliu, o kainos patrigubėjo! Taigi, man nereikia pasakoti apie kažkokį eksportą-importą ir paskolų palūkanas. Kiekvieną dieną einu į maisto prekių parduotuvę ir viską matau savo akimis. Kas du ar tris mėnesius su draugais vykstame į kaimyninę Lenkiją, iškeičiame savo "kietuosius" eurus į zlotus ir iš tikrųjų perkame pigią Lenkijos produkciją. Melagis ir manipuliatorius tas mūsų Lietuvos banko vadovas ponas Vasiliauskas!