Baltijos šalių ministrai giria Lenkiją už dalyvavimą regiono "gynyboje"

Estijos ministras pavadino Lenkiją "didelio karinio potencialo valstybe", o Lietuvos gynybos ministerijos vadovas priminė apie "svarbiausią transatlantinį partnerį"
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Lenkija atlieka "svarbų vaidmenį" Baltijos šalių gynyboje, susitikime su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos Taline sakė Estijos gynybos ministras Juris Luikas.

Baltijos šalių antirekordas: Amerikos žurnalas įvardijo galingiausias valstybes

Estijos ministras kartu su Lietuvos krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Latvijos gynybos ministru Artisu Pabriksu ir Lenkijos gynybos ministru Mariušu Blaščaku dalyvauja Taline vykstančiame susitikime dėl regiono saugumo ir karinio bendradarbiavimo.

"Lenkija yra didžiausia mums artimiausia NATO šalis, turinti didelį karinį potencialą, įskaitant, pavyzdžiui, pakrančių apsaugos tarnybą, sunkiąją artileriją ir daug daugiau", — ERR portalas cituoja Luiką.

Jo nuomone, tai, kad Varšuva labai aktyviai įsitraukė į karines pratybas Baltijos šalyse, yra "labai teigiama".

"Pajėgumų, ypač regioninės oro gynybos stiprinimas, bendros tarptautinės pratybos su sąjungininkais, gynybos planų tobulinimas, ypatingai įtraukiant į tai svarbiausią mūsų transatlantinį partnerį — JAV, yra svarbiausi klausimai, siekiant tvirto atgrasymo tęstinumo bei gynybos stiprinimo", — savo ruožtu pažymėjo Karoblis.

Kaip pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos ministras taip pat gyrė jubiliejinį NATO viršūnių susitikimą Londone, sakydamas, kad Londono susitikimo rezultatai teikia vilčių, nes deklaracijoje tiesiogiai minima "Rusijos grėsmė".

Vokietijoje paraginta atsižvelgti į Baltijos šalių ir Lenkijos požiūrį į Rusiją

Šiaurės Atlanto aljanso viršūnių susitikimas gruodžio pradžioje pasižymėjo skandalu, susijusiu su NATO gynybos planu Baltijos šalims ir Lenkijai. Prieš susitikimą Londone Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas teigė, kad nepalaikys naujo aljanso plano, jei blokas nepripažins Sirijos kurdų vienetų "teroristinėmis grupuotėmis", kokiomis jas laiko Ankara.

Vėliau, antrąją aukščiausiojo lygio susitikimo dieną, Erdoganas pareiškė, kad Turkija sutiko įgyvendinti NATO planą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybai, tačiau paragino sąjungininkus neatsisakyti Ankaros "kovoje su terorizmu".

Tačiau praėjus kelioms dienoms po NATO valstybių vadovų susitikimo Londone, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušoglu pareiškė, kad Ankaros pozicija nesikeičia ir ji blokuos Baltijos gynybos planą, kol NATO padarys nuolaidų Turkijai.

Pastaraisiais metais Vakarų aljanso pajėgos vis labiau auga prie Rusijos sienų — ten telkiasi NATO karinė technika ir personalas. Kaip ne kartą pabrėžė Maskva, Rusija nesiruošia nieko pulti, o Šiaurės Atlanto blokas naudojasi teiginiais apie "Rusijos grėsmę", siekdamas priartėti prie Rusijos Federacijos sienų.

Kaip pabrėžiama Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, aljanso išlaidos yra 20 kartų didesnės nei Rusijos gynybos išlaidos.

Baltijos šalių ministrai giria Lenkiją už dalyvavimą regiono "gynyboje"