VILNIUS, gruodžio 20 — Sputnik. Tyrimas parodė, kad Estijos žmonėms labiau nei lietuviams ir latviams nerimą prie vairo kelia oro sąlygos. Lietuvos vairuotojai labiau nei kaimynai bijo sukelti arba patekti į eismo įvykį. Tuo tarpu latviai labiau nei lietuviai ir estai jaudinasi, kad važiuojant automobilis suges.
Tai atskleidė draudimo bendrovės "Gjensidige" užsakymu "AC Nielsen Baltics" atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa, praneša "Gjensidige" spaudos tarnyba.
Nors prastas oras yra didžiausia visų trijų Baltijos šalių vairuotojų baimė kelyje, estams oro sąlygos kelia daugiausiai nerimo. Tikėtina, kad prie jo nemažai prisideda ne tik vairavimo įgūdžiai, bet ir tos šalies vairuotojų kultūra bei kelių priežiūra, pažymi draudimo bendrovės žalų vadovė Baltijoms šalims Viktorija Katilienė.
"Tačiau, statistika rodo, kad didžiausia Baltijos šalių vairuotojų baimė neturi realaus pagrindo. Avaringumo duomenys atskleidžia, kad ne lietus ar sniegas tampa eismo nelaimių priežastimi. Avarijos keliuose paprastai įvyksta dėl padidėjusio eismo intensyvumo bei viršijamo leistino greičio", — pasakė Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad būtent tokios, daug intensyvesnės, vairavimo sąlygos pastarosiomis dienomis bus mūsų šalies keliuose.
"Žmonės skubės lankyti giminių ir artimųjų, vyks į šventinius renginius bei susibūrimus, todėl miestų gatvėse, rajonų keliuose ir greitkeliuose pasitiks intensyvus eismas bei daug skubančių vairuotojų. Šventiniu laikotarpiu jie turėtų būti ypatingai atidūs ir kantrūs, o svarbiausia — privalėtų be išlygų laikytis Kelių eismo taisyklių", — teigia draudimo bendrovės atstovė.
Ji pabrėžia, kad tai padės išvengti aplinkybių, kurių labiausiai bijo Lietuvos vairuotojai. Apklausos duomenimis, lietuviai labiau nei kaimyninių šalių vairuotojai nerimauja galintys sukelti arba patekti į eismo įvykį. Šią baimę kelyje jaučia 37 procentai Lietuvos vairuotojų, 31 procentas Latvijos ir 30 procentų Estijos žmonių.
Dėl automobilio gedimo kelionėje nerimauja 23 procentai Latvijos, 16 procentų Estijos ir 13 procentų Lietuvos žmonių. Katilienė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai Lietuvos vairuotojai pagalbą kelyje kviečiasi sugedus transporto priemonei. Tuo tarpu Estijos vairuotojai tokiu situacijos sprendimu naudojasi rečiau, todėl jų nerimas dėl gedimų kelyje yra kur kas didesnis.
Tyrimas buvo atliktas šių metų vasarį apklausiant 4800 įvairiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietose gyvenančių žmonių.