Ar Lietuva pasirengusi? JAV gali dislokuoti branduolinį arsenalą Baltijos šalyse

Jei dėl Ankaros ir Vašingtono santykių krizės JAV branduoliniai ginklai bus išvežti iš Turkijos teritorijos, Baltijos šalys taps tikėtina jų laikymo vieta
Sputnik

Toks scenarijus negarantuoja Lietuvai, Latvijai, Estijai taikos ir stabilumo, priešingai, žada žymiai sumažinti saugumą.

Rusijos leidiniai, kurių specializacija — gynybos temos, aptaria 50 JAV taktinių branduolinių bombų perkėlimo iš Turkijos į vieną iš Baltijos šalių tikimybę ir algoritmus. Anksčiau Ankara pažadėjo uždaryti Pentagono Indžirliko  ir Kiuredžiko bazes, reaguodama į Vašingtono didžiulį sankcijų spaudimą, kurį sukėlė Turkija įsigijusi Rusijos "Triumf S-400" oro gynybos sistemas. Pentagonas paragino Ankarą imtis konstruktyvios politikos.

Baltijos šalių ministrai giria Lenkiją už dalyvavimą regiono "gynyboje"

Ir vis dėlto, remiantis Vakarų aviacijos ištekliais, penkios JAV oro pajėgų kariniai lėktuvai gruodžio 17 dieną iš karto paliko Indžirliko  bazę: trys sunkieji kariniai transporto orlaiviai C-17A Globemaster, karinio transporto orlaiviai C-5M Galaxy ir karinės vadovybės orlaiviai C-40B. Vakarų žiniasklaida rašė apie panašaus branduolinių ginklų evakuacijos varianto tikimybę dar spalį. Jei specialiai įrengti strateginiai kariniai "Boeing'ai" "C-17 Globemaster" išskrido ne tuščiomis, kyla klausimas — kur?

Pentagono komentarų nėra. Remiantis oro eismo stebėjimo ištekliais, JAV kariniai transporto lėktuvai iš Indžirliko oro bazės išskrido į Europos šiaurę.

Rusijos kariuomenės Generalinis štabas perspėja

Karinis "Boeing" su pilnu kroviniu (daugiau nei 55 tonomis) ir be degalų papildymo gali nuskristi 5000 kilometrų. Nuo Indžirliko bazės iki Baltijos regiono — vos 2500 kilometrų. Pavyzdžiui, Lietuvos teritorijoje dėl tam tikrų priežasčių buvo sukurtas rimtas ir vienintelis Baltijos šalyse NATO karinis arsenalas Mumaičiuose. Ir čia nekalbama vien apie ginklų laikymą.

Kieno nervai neatlaikys. Ekspertas įvertino JAV ir Turkijos santykius

Amerikiečiai nuo seno mokė nebranduolinius karinius pilotus numesti atomines bombas. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija dar 2015 metais atkreipė dėmesį į "bendrą branduolinių ginklų naudojimą", keliantį grėsmę Europai, nes tai yra tiesioginis dviejų Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo pažeidimas.

Ne pirmus metus specialiai apmokyti lakūnai rotacijos principu patrulioja Baltijos danguje – arti Rusijos sienų. NATO lėktuvai, gebantys gabenti branduolinius ginklus, reguliariai lankosi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (populiariausios yra oro bazės netoli Šiaulių ir Amari).

Įspūdžiai iš NATO plėtros į rytus sukuria nerimą keliantį vaizdą, todėl neatsitiktinai Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas neseniai paskelbė, kad aljansas ruošiasi "didelio masto kariniam konfliktui" Baltijos regione. Be to, Rusijos karininkas pažymėjo, kad dėl JAV pozicijos START-3 sutarties atžvilgiu situaciją pablogėja dėl "neaiškumo branduolinių ginklų kontrolės srityje", atrodo, ruošiamasi branduoliniam konfliktui. Ar Vilniuje, Rygoje ir Taline tai supranta?

Baltijos regione, šalia Maskvos ir Sankt Peterburgo bei Rusijos strateginių objektų sukurta ir nuolat plėtojama NATO infrastruktūra, skirta nuolatiniam ginklų ir karinių grupių dislokavimui.

Kokios yra garantijos, kad viename "Rusijos sutramdymo" etape aljansas nedilokuos branduolinių ginklų Baltijos šalyse? Be to, grėsmė neapsiriboja taktinėmis vien B-61 atominėmis bombomis. Amerikos sparnuotosios raketos "Tomahawk" iš Baltijos jūros akvatorijos gali nuskrieti iki Uralo (2 000 kilometrų), o vidutinio nuotolio raketos (iki 5500 kilometrų) paleistos iš Baltijos šalių yra pajėgios atakuoti Rusijos strateginių raketų pajėgų padėties zonas Sibire.

Ar Lietuva pasirengusi? JAV gali dislokuoti branduolinį arsenalą Baltijos šalyse

Kai generolas Gerasimovas sušaukia užsienio valstybių karo atašė, jis ne tiek informuoja, kiek įspėja kolektyvinius Vakarus apie neišvengiamas pasekmes dėl agresyvios užsienio politikos Rusijos atžvilgiu.

Praeities algoritmai

Istorinė patirtis liudija: JAV taktinių branduolinų bombų perdislokavimo iš Turkijos į, pavyzdžiui, Lietuvą variantas yra gana realus. Jei NATO karinė aviacija yra buvusiuose sovietų aerodromuose, kodėl gi nedislokavus viso aljanso ginklų spektro tokiame patogiame regione.

Anot "Lietuvskij kurjer", sovietmečiu respublikoje buvo keli branduolinių ginklų sandėliai. Didžiausias Baltijos šalių karinės apygardos požeminis arsenalas buvo netoli Radviliškio. Taktiniai branduoliniai ginklai taip pat buvo saugomi Lentvaryje, Mickūnuose, Raudondvaryje, Ukmergėje, Molėtuose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.