VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Grasinimai "Sputnik Estija" atžvilgiu sukuria pavojingą precedentą, kuris gali sukelti grandininę reakciją visoje Europoje, naujienų agentūros "Rossija Segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas teigė programos "Vesti nedeli" eteryje, rašo RIA Novosti.
"Todėl "Sputnik" statuso Taline klausimas anaiptol nėra vietinės reikšmės tema, o principo kūrimas visam regionui", — sakė jis.
Kiseliovas atkreipė dėmesį į tai, kad Talinas ėmėsi veiksmų prieš Rusijos žiniasklaidą, motyvuodamas ES sankcijomis, kurios taikomos asmeniškai jam nuo 2014 metų. Žurnalisto teigimu, asmeninės sankcijos negali būti aiškinamos plačiau, nei yra iš tikrųjų.
"Tačiau , tiesą sakant, elgdamiesi apgailėtinai estai nusprendė išplėsti asmenines sankcijas taikomas žiniasklaidos bendrovės vadovui iki visos žiniasklaidos holdingo — tarsi valstybinės organizacijos biudžetas būtų mano asmeninis", — aiškino jis ir pridūrė, kad tokiu būdu tarp visų ES šalių sankcijas traktuoja tik Estija.
Generalinis MIA "Rossija segodnia" direktorius pabrėžė, kad neturi asmeninių banko sąskaitų Europoje.
Grasinimai žurnalistams
Trečiadienį naujienų agentūros "Rossija Segodnia" spaudos tarnyba pranešė, kad "Sputik Estija" žurnalistai gavo šalies Policijos departamento ir sienos apsaugos tarnybos laiškus "su tiesioginiais grasinimais pradėti baudžiamąjį procesą jų atžvilgiu", jei jie nenutrauks darbo santykių su agentūra iki 2020 metų sausio 1 dienos.
Talinas pateisino savo veiksmus sankcijomis, kurias 2014 metų kovo mėnesį ES įvedė daugeliui fizinių ir juridinių asmenų, atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje. MIA "Rossija Segodnia" Estijos valdžios institucijų veiksmus pavadino akivaizdžiu savavališkumu ir paskelbė ketinanti kreiptis į JT, ESBO, Europos Tarybą, UNESCO ir EŽTK.
Spaudos konferencijos metu grasinimus žurnalistams taip pat pakomentavo Vladimiras Putinas. Jis sakė, kad Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų "Sputnik" veiklą kitose šalyse.
Gruodžio 20 dieną Rusijos prezidento pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių plėtros vadovas Valerijus Fadejevas kreipėsi į ESBO atstovą žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemą Desirą ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisarę Dunją Mijatović, prašydamas juos asmeniškai kontroliuoti situaciją, Estijos valdžiai spaudžiant "Sputnik" darbuotojams.
Kaip "Sputnik Estija" stumiama iš šalies
Estija yra vienintelė Baltijos šalis, turinti visavertę redakciją ir "Sputnik" biurą. Agentūroje dirba 35 žmonės, iš jų 33 yra Estijos piliečiai, sudarę darbo sutartis su MIA "Rossija Segodnia". Agentūra per mėnesį į Estijos biudžetą sumoka apie 30 tūkst. eurų mokesčių.
Kaip anksčiau sakė MIA "Rossija Segodnia" vyriausioji redaktorė Margarita Simonian, "Sputnik" niekur nesusiduria su tokiomis problemomis kaip Estijoje: agentūros darbuotojai Saugumo tarnybos kviečiami apklausoms, o vietiniams bankams buvo uždrausta bendradarbiauti su agentūra. Spalio pabaigoje Estijos tarptautinių bankų grupių filialai įšaldė "Sputnik Estija" atlyginimų pervedimus, mokesčių ir nuomos mokėjimus. Ir nuomotojas vienašališkai nutraukė biuro nuomos sutartį.
Baltijos šalių valdžia ne kartą kišosi į Rusijos žiniasklaidos veiklą, tame tarpe MIA "Rossija segodnia" išteklius. Kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, šie veiksmai rodo aiškius suderintos linijos tarp Vilniaus, Rygos ir Talino ženklus ir aiškiai parodo, kaip jų demagoginiai teiginiai apie atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams atrodo praktikoje.