Lietuvos prezidentas kaltina Rusiją "istorijos perrašymu"

Prezidentas Gitanas Nausėda priminė slaptą papildomą Molotovo ir Ribentropo pakto protokolą. Šį dokumentą kritikuoja Baltijos šalys ir Lenkija, nepaisydamos to, kad jo turinys tuo metu neprieštaravo tarptautinei teisei
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apkaltino Rusiją tariamu siekiu "perrašyti istoriją". Jis tai pareiškė savo "Facebook" puslapyje.

"Pastaruoju metu Rusija visomis išgalėmis siekia perrašyti istoriją. Vienas tokių pavyzdžių — Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų įtakos skaudžiai Europos istorijai neigimas." — teigė Lietuvos vadovas.

Anot prezidento, nacistinės Vokietijos ir TSRS susitarimai lėmė "vėlesnę Baltijos šalių okupaciją".

Taip pat Lietuvos vadovas paragino "nepamiršti pamokų", kurias, jo manymu, privalome išmokti iš respublikos ir Europos istorijos.

Keletą metų Baltijos šalys ir Lenkija vykdė istorijos perrašymo kursą. Varšuva bando įtikinti visus, kad 1939 metais TSRS "užpuolė Lenkiją", kaip ir hitlerinė Vokietija.

Zacharova atsakė į Lenkijos pareiškimus apie Antrojo pasaulinio karo priežastis

Lenkija kaip "įrodymą" cituoja Molotovo ir Ribentropo paktą, pasirašytą 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje. Dokumento turinys neprieštaravo tarptautinės teisės normoms ir valstybių sutarčių praktikai. Tuo pat metu buvo pasirašytas papildomas protokolas, kuriame buvo apibrėžtos TSRS ir Vokietijos interesų sritys. Dalis Baltijos valstybių, Vakarų Baltarusija, Vakarų Ukraina ir Besarabija pateko į TSRS įtakos zoną.

Karo istorikų teigimu, paktas leido Tarybų Sąjungai "atsikvėpti" ir pasiruošti konfrontacijai, sustiprinti pramonę, padidinti armiją bei užkirsti kelią Japonijos karui su TSRS.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priminė, kad tarybinė kariuomenė atvyko į Lenkiją po to, kai Lenkijos vyriausybė prarado savo ginkluotųjų pajėgų ir įvykių šalyje kontrolę.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Varšuva daugelį metų menkino dvišalius santykius su Maskva. Kaip pavyzdžius ji paminėjo agresyvią Lenkijos vadovybės retoriką, paminklų kovotojams prieš fašizmą griovimą ir šalies vaidmenį priimant ES antirusiškas sankcijas.

Baltijos šalių ieškiniai dėl kompensacijos už "sovietinę okupaciją"

Baltijos šalių politinis elitas reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą".

Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad trijų Baltijos respublikų prisijungimas prie Sovietų Sąjungos 1940 metais atitiko tuo metu galiojusią tarptautinę teisę, todėl negalėjo būti laikomas "okupacija".

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad tarp valstybių nebuvo vykdomos karinės operacijos, o sovietų kariuomenė įžengė į respublikų teritoriją su jų sutikimu. Be to, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nacionalinės valdžios institucijos veikė visą sovietmetį.