VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. Pasisakydama už sovietinių paminklų griovimą Latvijoje, oficiali Ryga neturėtų pamiršti pagrindinio respublikos nepriklausomybės simbolio — Laisvės paminklo, kurį nuo griovimo išgelbėjo sovietų skulptorė Vera Muchina, istorijos, sakė Rusijos ambasadorius Latvijoje Jevgenijus Lukjanovas žurnalistams.
"1947 metais ideologiškai susirūpinę vietinės pilietybės veikėjai padarė išvadą, kad Laisvės paminklas — ideologiškai priešiškas sovietinei Latvijai. Ir reiktų jį nuimti. Kas išgelbėjo šį paminklą? 47-aisiais, sunkiausiu Stalino represijų metu. Gimusi Rygoje rusė. Ji išgelbėjo Mildą (neoficialus paminklo pavadinimas). Gal pastatyti prie šio paminklo lentelę su paaiškinimu [kas išgelbėjo paminklą — Sputnik]?" — cituoja Lukjanovą RIA Novosti.
Jis mano, kad kova su paminklais yra nepriimtina.
"Kovoti su paminklais — tai, atleiskite, vulgaru. Nesvarbu, kokiomis "aukštomis materijomis" tai būtų bandoma pateisinti", — padarė išvadą ambasadorius.
Lapkričio pradžioje Latvijoje vyriausybės sprendimu buvo nugriautas paminklas Baltijos povandeninių laivų didvyriams Daugavgrive, esantis 50 metrų atstumu nuo dabartinio Latvijos jūrų pajėgų štabo.
Pasak liudininkų, įspūdingo paminklo vietoje liko tik išraustas žemės lopinėlis ir didelės įrangos ratų pėdsakai. Rusijos ambasada išreiškė protestą, pareikšdama, kad išmontavimas buvo vykdomas prieštaraujant dvišaliams susitarimams. Tuo tarpu Latvijos valstybinio nekilnojamojo turto valdymo agentūra (Valsts Nekustamie Īpašumi, VNĪ) pranešė, kad paminklas ten pastatytas "be leidimo", o savininkams siūlyta jį išvežti, bet į šį raginimą niekas neatsakė.
Baltijos šalių politikai daro viską, kad sunaikintų Sovietų Sąjungos palikimą ir priminimus apie sovietų karių didvyriškumą. Tai vyksta ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, praėjusių metų kovą Marijampolės rajone buvo nugriautas paminklas sovietų aktyvistams, kuriuos 1946 metais nužudė "miško broliai". 2018 metų spalį Alytaus rajone buvo demontuotas paminklas, skirtas sovietų kariui.
Šių metų vasarį Lietuva iškėlė paminklo išmontavimo sovietų lietuvių prozininkui Petrui Cvirkai klausimą. Valdžia teigia, kad rašytojas kartu su kitais Liaudies Seimo deputatais pateikė peticiją TSRS Aukščiausiajai Tarybai dėl Lietuvos priėmimo į Sovietų Sąjungą. Jis taip pat buvo Lietuvos TSR Rašytojų sąjungos vadovas.
Pati sovietinio paveldo tema Lietuvoje reguliariai provokuoja skandalus ir antirusiškas atakas. Anksčiau tarp Lietuvos karo istorijos asociacijos "Užmiršti kariai" ir Vilniaus vadovybės kilo ginčas dėl sostinėje, Antakalnio kapinėse, pastatytų paminklų. Kultūros paveldo departamentas skyrė baudą asociacijai už galimą perlaidojimo tvarkos pažeidimą ir pareikalavo nugriauti paminklą ant sovietų karių kapo.
Praėjusių metų rugsėjį teismas panaikino nutartį. Be to, asociacijos vadovas Viktoras Orlovas neatmeta, kad vasario pradžioje jo bute vykusios kratos gali būti susijusios su šiuo konfliktu.
Rusijos ambasada ne kartą kritikavo Lietuvos valdžią dėl sovietinių paminklų nugriovimo. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad tokie veiksmai yra istorijos perrašymo kampanijos dalis.