VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. Baltijos šalys ilgą laiką gyveno rusiškų prekių ir žaliavų tranzito iš NVS šalių į Vakarų šalių rinkas sąskaita. Rusijos sprendimas nukreipti eksporto srautus į savo uostus atims iš Baltijos šalių svarbų pajamų šaltinį, sakoma Lenkijos leidinio "Tygodnik TVP" straipsnyje.
"Latvijai, kur trečdalį biudžeto pajamų užtikrina ES subsidijos, <...> 600 milijonų JAV dolerių praradimas (tokia suma įvertinamas Rusijos prekių tranzitas) taps skaudžiu smūgiu. Kils klausimų dėl ekonomikos stabilumo ir išlaidų, pavyzdžiui, kariuomenei, didinimo", — pažymėta straipsnyje.
Tuo tarpu Rusija investuoja didelius pinigus į tinkamos infrastruktūros plėtrą. Pavyzdžiui, į Ust Lugą. Maskva taip pat planuoja Kaliningrado srities Jantarno gyvenvietėje pastatyti jūrų uostą, kurio krovinių talpa sieks 48 milijonus tonų.
Straipsnio autorius teigia, kad Maskva tariamai "daro administracinį spaudimą" Rusijos įmonėms, priversdama jas atsisakyti Baltijos šalių paslaugų. Anot Lenkijos žurnalisto, tokiu būdu Rusijos Federacija bando "atimti" iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos svarbų pajamų šaltinį.
"Rusijos ekonominis spaudimas gali sukelti kitų, daug rimtesnių padarinių. Per tuos metus, kuriuos Baltijos šalys praleido ES sudėtyje, mes pamatėme, kad vietiniai latviai, lietuviai ir estai dažniau išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo Europoje nei šiose valstybėse gyvenantys rusai. <...> Ekonominė krizė šį procesą tik paspartins", — mano straipsnio autorius.
Kaip rašoma leidinyje, per pirmąjį šių metų pusmetį krovinių apimtys Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose sumažėjo 12,4 proc., tuo tarpu Rusijos uostuose šis rodiklis padidėjo.
Demografinė krizė, kurią mini Lenkijos žiniasklaidos žurnalistas, karaliauja Baltijos šalyse jau kelis dešimtmečius. Demografai mano, kad Vilnius šią situaciją gali įveikti tik iš kitų šalių kilusių migrantų sąskaita.
Praėjusiais metais iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkstančio žmonių. Kai kurie ekspertai mano, kad piliečiai palieka respubliką ieškodami geresnio gyvenimo kitose ES šalyse. Taip pat gyventojų emigraciją gali paskatinti įvairiose srityse Lietuvos vyriausybės vykdomos struktūrinės reformos.
Baltijos jūros uostų padėtis
Pastaruoju metu Rusija didina savo uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, kuri anksčiau naudojosi tranzitu per Baltijos šalių uostus, jau dešimt metų stato ir plečia savo uostus.
Baltijos šalys mano, kad Rusija nusprendė "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau iš tiesų Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios turi nedraugišką požiūrį į ją.
Šių metų pirmąjį pusmetį Rusija jau sumažino eksportuotų krovinių perkrovimo apimtį Baltijos šalių, Ukrainos ir Suomijos uostuose 20 procentų — iki 21,35 milijono tonų.