VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Priėmus įstatymo projektą, kuris oficialiai paneigia lietuvių dalyvavimą Holokauste, Vilniuje kils didelis skandalas, kuris sukels konfliktą su NATO sąjungininkais. Apie tai "RuBaltic.Ru" straipsnyje rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius.
Anksčiau Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas Arūnas Gumuliauskas paskelbė, kad Lietuva "nedalyvavo Holokauste", nes buvo "okupuota". Tikimasi, kad Seimas pavasario sesijoje svarstys dokumentą, pripažįstantį Lietuvą "visiškai nekalta".
"Pagrindinis klausimas yra toks: ar įstatymo projekte bus numatytos nuobaudos disidentams, tokiems kaip Rūta Vanagaitė, kuri sako ir sakys, kad Lietuvos žmonės visgi yra atsakingi už Lietuvos žydų genocidą? Jei ne, tada siūlomas įstatymo projektas bus tuščia deklaracija, kuri nieko nepakeis. Jei taip, tada Lietuvos baudžiamojo teisingumo, draudžiančio laisvą diskusiją valdžios institucijoms nepatogiais istorijos klausimais, kronika bus papildyta nauju skyriumi", — pažymi Nosovičius.
Tuo tarpu, pasak eksperto, pastaraisiais metais Vilniaus "nekaltumo" mitologija "griūva nuo pamatų", nes yra nepaneigiamų istorinių faktų, įrodančių lietuvių dalyvavimą Holokauste. Pavyzdžiui, Kauno žydų pogromas, kuris buvo įvykdytas vien Lietuvos gyventojų pastangomis.
"Kauno pogromas (Lietūkio garažo žudynės — Sputnik) įvyko po 1941 metų birželio 22 dienos, tai yra per tas kelias dienas po Raudonosios armijos atsitraukimo, kai "sovietinė okupacija" jau buvo pasibaigusi, o vokiečių dar nebuvo prasidėjusi. Čia neįmanoma perduoti atsakomybės kitiems ir įrašyti lietuvius į nekaltų aukų sąrašą. Kyla klausimų ir dėl Lietuvos valstybės neprisidėjimo. Žydų naikinimą organizavo "Lietuvos aktyvistų frontas", kuris, be abejo, šiandieninėje Lietuvoje laikomas "laisvės kovotojais", — pažymėjo Nosovičius.
Ekspertas pabrėžė, kad nepaisant bandymų perrašyti istoriją, jos falsifikatoriai greitai demaskuojami.
"Išeitis? Atsisakyti laisvos Lietuvos visuomenės ir kriminalizuoti pokalbius apie šalies gyventojų dalyvavimą Holokauste. <...> Tačiau Holokausto istorijos perrašymas Vilniui sukels kur kas tragiškesnes pasekmes nei "okupacinių režimų nusikaltimų" neigimo padariniai", — rašo autorius.
Anot Nosovičiaus, tokiu atveju Lietuva susidurs su didžiuliu skandalu, smūgiu tarptautiniam įvaizdžiui ir konfliktu su NATO sąjungininkėmis, kurios yra pasirengusios atleisti Rytų Europos šalims bet kokį istorijos perrašymą, išskyrus atsisakymą pripažinti jų dalyvavimą Holokauste.
Pasak eksperto, tai įrodo Lenkijos, kurią daugelis šalių sąjungininkių pasmerkė už Holokausto įstatymą, pavyzdys.
Nosovičius teigė, kad dėl partnerių reakcijos Varšuva buvo priversta "pereiti prie nacionalinio pažeminimo" ir peržiūrėti Nacionalinio atminimo instituto įstatymo pataisas. Visų pirma buvo panaikinta baudžiamoji bausmė už pareiškimus dėl lenkų dalyvavimo žydų genocide.
"Lietuva susidurs su tuo pačiu tarptautiniu pažeminimu, jei nuspręs kalinti už teiginius apie Lietuvos atsakomybę už Holokaustą. Tam išvengti pakanka vien Lenkijos patirties. Bet protingas mokosi iš kitų klaidų, o Lietuvos valdžia... Lietuvos valdžios institucijos apskritai nieko nesimoko", — padarė išvadą ekspertas.
Nacių bendrininkų heroizavimas Lietuvoje
Baltijos šalių valdžios atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Tačiau žinoma, kad daugelis lietuvių vadinamųjų "nacionalinių didvyrių" Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo vietinių gyventojų naikinime ir buvo prisidėję prie Lietuvos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, sunaikinimo.
Lietuva kritikuojama dėl tokio požiūrio į istoriją — ir ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Simono Vyzentalio centro Jeruzalės padalinio vadovas Efraimas Zurofas pareiškė, kad vietos valdžia žmonėms nesako tiesos apie savo šalies istoriją, ypač apie Holokaustą.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Cherrie Daniels, JAV Valstybės departamento pasiuntinė Holokausto klausimais, paragino Vilnių rimtai atsižvelgti į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvadas. Ji pažymėjo, kad asmenų, kurių veiksmai paskatino nužudyti tūkstančius nekaltų žmonių, garbinimas skatina antisemitizmą ir kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai.