VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Baltijos šalių karinis personalas buvo vienoje iš JAV karinių bazių Irake, kurios buvo apšaudytos raketomis iš Irano. Dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia ramina gyventojus, kad nė vienas jų tautietis nebuvo sužeistas, pasisako prieš savo kariuomenės išvedimą iš Vidurinių Rytų ir šiltai palaiko JAV politiką šiame regione. Tuo tarpu ši politika veda link didelio karo, kuriame turės dalyvauti Baltijos šalys, kaip drausmingos JAV sąjungininkės NATO, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
Anksčiau pranešta, kad sausio 8-osios naktį Iranas pradėjo raketų išpuolius prieš dvi JAV karines bazes JAV okupuoto Irako teritorijoje. Teherane šios atakos buvo pavadintos "antausiu" Donaldui Trampui už Irano generolo Kasemo Soleimanio nužudymą. Remiantis Irano žiniasklaidos pranešimais, dėl Irano raketų suduoto "antausio" žuvo 80 žmonių.
Dvasinis Irano vadovas Didysis ajatola Ruhola Chomeinis, slaptos minties metaforos autorius, pažadėjo, kad kerštas Amerikai neapsiribos pora oro pajėgų smūgių į karinę infrastruktūrą. Ajatola sako, kad to nepakanka, o Irano revoliucinės gvardijos korpusas ir toliau keršys už savo vadą Soleimanį, kol amerikiečiai pasitrauks ir išves savo kariuomenę iš Viduriniųjų Rytų.
Pasak straipsnio autoriaus, tarp atsakomųjų veiksmų, kuriuos iraniečiai viešai aptarė, yra kariniai streikai prieš JAV sąjungininkus regione ir netgi sabotažo aktai pačiose JAV.
Donaldas Trumpas savo ruožtu grasina raketų išpuoliais prieš 52 strateginius Irano taikinius.
Anot Aleksandro Nosovičiaus, JAV prezidentas per rinkimus pats save įvarė spąstus. Trampo elektoratas 2016 metais balsavo už skandalingąjį milijardierių, nes jis pažadėjo, kad jo vadovaujama Amerika nebesivels į beprasmius karus islamo pasaulyje. Tačiau nusileisti Iranui reiškia pasirodyti to paties elektorato akyse silpnavaliu.
Todėl, pasak jo, Trampas aiškiai skuba ir praranda savo veidą. Kaip pirmąją reakciją į amerikiečių bazių bombardavimą jis paskelbė idiotišką pranešimą Twitter paskyroje, kur su optimizmu patikino, kad viskas gerai, neverta panikuoti, atseit, Amerikos kariuomenė yra pati geriausia pasaulyje. Iranas, matydamas priešo neryžtingumą ir silpnumą, daro dar didesnį spaudimą JAV — jam, skirtingai nei Trampui, gali būti naudinga eskalacija, rašo politikos apžvalgininkas.
Politinė padėtis tokia, kad situacija objektyviai krypsta link didelio karo tarp JAV ir Irano.
Didelis karas numato oficialiųjų kariaujančių šalių sąjungininkų dalyvavimą. JAV sąjungininkams tokia perspektyva nekelia entuziazmo. Tai pirmiausia liečia regiono sąjungininkus. Turkija ir Saudo Arabija aiškiai nedžiūgauja dėl perspektyvos tapti atpirkimo ožiu Teherano ir Vašingtono kare.
Tačiau galimybė dalyvauti Amerikos kare Rytuose nelabai įkvepia ir sąjungininkus Europoje. Iš pradžių NATO būstinėje jie prašė Irano nekeršyti už generolą Soleimanį, tačiau dabar pareiškė, kad apskritai apie šiuos įvykius nekalbės tol, kol paaiškės oficiali JAV reakcija į išpuolius prieš jų bazes Irake.
Be to, pasak Nosovičiaus, "kariai" iš Šiaurės Atlanto aljanso demonstratyviai nusiplauna rankas, kartodami, kad amerikiečiai nesuderina savo veiksmų su sąjungininkais. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jau pareiškė, kad Baltieji rūmai priėmė sprendimą nužudyti Irano generolą nepasitarę su sąjungininkais. Dabar Briuselyje jie pakartojo, kad amerikiečiai visus sprendimus dėl Irano priima patys.
Pagrindinė europiečių žinia yra aiški: NATO neturi nieko bendra su netvarka, kuri įvyko. Tai nėra mūsų karas.
Vienintelis dalykas, jei kalbama apie didelį karą, kuriame dalyvauja JAV, tada NATO sąjungininkės bus priverstos jame dalyvauti, juo labiau, kad kai kurios iš jų jau yra įsitraukę į JAV ir Irano konfliktą.
Abiejose Teherano atakuojamose karinėse bazėse Irake tarnavo Europos šalių kariuomenės būriai. Įskaitant visas tris Baltijos šalis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia dabar bando įtikinti gyventojus, kad nėra pagrindo nerimauti. Nei vienas jų šalies pilietis nebuvo sužeistas, visi jie dabar saugūs.
Latvijos ministras pirmininkas, JAV pilietis Krišjanis Karinšas suskubo pridurti, kad Irano raketų ataka nėra priežastis evakuoti Latvijos kariuomenę. Karinšas paaiškino, kad kariai iš Latvijos yra Irake kaip NATO kontingento dalis vietos valdžios, kuri paragino juos kovoti su terorizmu, kvietimu ir gali išvykti tik Irako vadovybės prašymu.
Matyt, Baltijos šalyse internetas yra labai lėtas ir Karinšo dar nepasiekė žinia, kad Irako parlamentas po Soleimanio nužudymo balsavo už visos užsienio kariuomenės išvedimą iš šalies. Trampas atrėžė, kad amerikiečiai neišvyks, kol irakiečiai jiems sumokės už pastatytas karines bazes.
Užsienio kontingento buvimas šalyje, kurios teisinė vadovybė reikalavo jo pasitraukimo, yra aiški okupacija.
Dabar amerikiečiai su savo "back vokalistais", gali susidurti su Irako gyventojų nacionalinio išsivadavimo kova prieš NATO pajėgas, teigia straipsnio autorius. Jau nekalbant apie tikėtinus naujus Irano išpuolius prieš JAV pajėgas regione, nuo kurių automatiškai nukentės Amerikos sąjungininkai.
Baltijos šalys į didžiulį Artimųjų Rytų konfliktą jau dabar yra traukiamos amerikiečių, o kai jis eskaluosis, jos bus įtraukiamas vis labiau.
Juk Baltijos šalys yra JAV sąjungininkės? Sąjungininkės. Ar jos privalo atskubėti į pagalbą kariniuose konfliktuose? Būtinai. Tiesą sakant, jos jau atskubėjo: Irake ir Afganistane. Skirtumas tas, kad atlikti gerą sąjungininkų pareigą Baltijos šalims buvo nesunku. Priešas buvo silpnas ir nepasirengęs kovai, amerikiečiai jį įveikė ir beveik žaibišku greičiu okupavo priešo teritoriją, o sąjungininkai jautėsi visiškai saugūs vaikščiodami pasidabinę NATO amunicija prieš išsigandusius civilius.
Dabar nusimato susidūrimas su 80-milijoniniu Iranu, kuris 40 metų ruošėsi karui su Jungtinėmis Valstijomis, yra puikios parengties ir bombarduoja Amerikos karines bazes "akis už akį".
Čia jau tikrai teks kovoti ir pralieti kraują. Ar Baltijos šalys tam pasirengusios? Sprendžiant iš pirmosios reakcijos, Vilnius, Ryga ir Talinas tikrai išsigando ir nedega noru kovoti už amerikiečius su Iranu. "Bet kas jų klaus?" — retoriniu klausimu užbaigia straipsnį politikos apžvalgininkas Aleksandras Nosovičius.