VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Trys iš keturių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra
Joje dalyvavo 227 respondentai iš visų Lietuvos apskričių — SVV vadovai ir darbuotojai. Nors pasaulinės tendencijos rodo, kad smulkiosios ir vidutinės įmonės dažnai tampa kibernetinių atakų taikiniu, net 44 proc. apklaustų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nemano, kad jos gali tapti tokių atakų aukomis.
Bet kuri įmonė, naudojanti net tokias elementarias el. paslaugas, kaip el. paštas ar banko sąskaita, gali tapti programišių auka, nepaisant jos dydžio ar veiklos tipo. Vienas iš dažniausiai aptinkamų kibernetinių incidentų įmonėse — tai apgaulingų el. laiškų ar žinučių, siekiančių išgauti asmeninę informaciją, gavimas. Tokių per pastaruosius 12 mėn. gavo net pusė visų apklaustų Lietuvos įmonių. Tiesa, rezultatai rodo, kad ne visi įmonių vadovai žino, kokie incidentai galėjo įvykti jų įmonėje — 1 iš 5 vadovų negalėjo jų įvardinti.
Tik 14 proc. Lietuvos įmonių vadovų atsakė, kad vykdė rizikų vertinimą per pastaruosius metus. Rizikų vertinimas nėra paprastas procesas, rodo apklausos rezultatai — net 72 proc. įmonių teigė, kad nežino, kaip reikia įsivertinti kibernetinio saugumo spragas ir rizikas.
Apklausa taip pat parodė, kad įmonės, nurodžiusios, kad turi kibernetinio saugumo politiką ir reguliariai atlieka rizikų vertinimą, geriau suvokia, kodėl svarbu rūpintis savo kibernetiniu saugumu ir jaučiasi labiau pasiruošusios atremti grėsmes.
Ekspertai pabrėžia, kad įmonėms, ypač smulkiosioms, sunku suprasti, kokią žalą joms gali padaryti kibernetinis incidentas. Tai nėra vien tik finansiniai nuostoliai incidento metu. Reikia suvokti, kad kibernetinis pažeidimas gali laikinai arba visam laikui sustabdyti jų veiklą, gali prireikti papildomų kaštų el. sistemoms ir įmonės reputacijai atkurti. Tačiau apklausa parodė, kad daugiau nei pusė kibernetinių incidentų patyrusių įmonių vadovų nežino, kokios yra šių incidentų pasekmės ir jų padaryta žala.