VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Susisiekimo ministerija, panaudodama Europos Sąjungos lėšas, ketina gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, praneša ministerijos spaudos tarnyba.
"Klaipėdos valstybinis jūrų uostas mums yra labai svarbus, todėl siekiame išnaudoti visas galimybes ir investicijas nukreipti į uosto infrastruktūros tobulinimą ir plėtrą. Taip uostas išlaikys konkurencingumą, galės nuosekliai vykdyti plėtros planus", — sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Siekiant išlaikyti uosto konkurencingumą regione bus atliekami jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo darbai, laivybos kanalą planuojama pagilinti iki 15 metrų. Po jų sumažės uosto infrastruktūros apribojimai ir jų poveikis 13,8 m grimzlės laivų judėjimui uosto akvatorijoje, sudarytos palankesnės sąlygos jūrų transporto eismui.
Bendra projekto vertė siekia 19,4 mln. eurų. Darbus planuojama atlikti iki 2022 metų kovo mėnesio pabaigos.
Siekiant sumažinti bangavimo poveikį laivų judėjimui uosto akvatorijoje, Klaipėdos uoste bus atliekama bangolaužių (molų) rekonstrukcija. Įvykdžius numatytus darbus planuojama, kad dienų, kurių metu dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją, skaičius bus kaip įmanoma mažesnis.
Bendra projekto vertė siekia 57,4 mln. eurų, o darbus ketinama užbaigti iki 2023 m. II ketvirčio.
Kiek anksčiau Vyriausybė patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, kuriame numatomos būtinos ir ilgalaikės uosto plėtros kryptys. Vienas pagrindinių tikslų tvirtinant Klaipėdos uosto bendrąjį planą — didinti uosto konkurencingumą, o esminė sąlyga šiam tikslui pasiekti — uosto plėtra ir jo techninių charakteristikų užtikrinimas.
Preliminariais skaičiavimais, patvirtinus uosto bendrąjį planą ilgalaikėje perspektyvoje bendra investicijų vertė į uosto plėtros projektus sieks apie 1,2 mlrd. eurų, trumpalaikėje — apie 635,4 mln. eurų.
Baltijos šalių uostų padėtis
Pastaruoju metu Rusijos Federacija didina aktyvumą Baltijos uostuose. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija anksčiau naudojosi tranzitu per Baltijos šalių uostus, tačiau savo uostus stato ir plėtoja jau dešimt metų.
Baltijos šalys mano, kad Maskva siekia "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Rusija tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios aiškiai rodo nedraugišką požiūrį į ją.
Kaip pažymėjo ekspertas Aleksejus Iljaševičius, kova dėl tranzito Baltijos šalyse gali virsti Baltijos valstybių "sunaikinimo karu". Anot jo, Lietuva, Latvija ir Estija gali tik pasidalinti Baltarusijos naftos perkrovimą ir ieškoti naujų partnerių Azijoje, nes jos negalės konkuruoti su Rusijos uostais.