Ekspertas iš JAV papasakojo apie Kinijos branduolinio arsenalo augimo perspektyvas

Jo manymu, jei Pekinas nekontroliuos ginkluotės didinimo pagal oficialią ginklavimosi kontrolę ar kitas priemones, JAV ir Rusija "priešinsis privalomiems apribojimams savo puolimo ir gynybos raketų pajėgumų atžvilgiu"
Sputnik

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Tikėtina, kad Kinija artimiausiais metais plės ir modernizuos savo branduolinį arsenalą, tačiau vis dar yra vilties, kad Pekinas prisijungs prie ginklų kontrolės derybų, praneša RIA Novosti su nuoroda į Hadsono instituto (JAV) karinės-politinės analizės centro direktorių Ričardą Vaicą (Richard Weitz).

Ekspertė: Trampo planai įtraukti Kiniją į START-III gali "palaidoti" sutartį

1955 metų sausio 15 dieną Kinijos vadovybė nusprendė šalyje sukurti savo branduolinį arsenalą. Remiantis ekspertų kariniais vertinimais, Kinija turi apie 290 branduolinių ginklų. Ir nors šis skaičius nepalyginamas su Rusijos ir JAV skaičiumi, Kinija toliau modernizuoja ir kaupia savo branduolines pajėgas.

Ekspertas teigė, kad karinis paradas Pekine 2019 metų spalio 1 dieną, skirtas 70-osioms KLR įkūrimo metinėms, patvirtino, jog artimiausiais metais Kinija greičiausiai dislokuos daugiau branduolinių ginklų ir įvairesnių raketų.

Visų pirma, kaip pažymi ekspertas, kalbama apie tarpkontinentines balistines raketas "Dong Feng (DF) — 31AG" ir "DF-41", vidutinio ir trumpojo nuotolio raketas "DF-17" ir "DF-26", vidutinio nuotolio raketas "DF-21D" ir povandenines balistines raketas. "Ju Lang-2 (JL-2)", strateginis "H-6N" bombonešis, taip pat kruizinė raketa, skirta sunaikinti antžeminius taikinius "CJ-100".

"Kai kurie tikisi, kad Kinijos branduolinis arsenalas ir toliau tobulės tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, ir artės prie Rusijos ir JAV rezultatų. Jų vertinimu, Pekinas svarstys derybas dėl strateginių apribojimų tik po to, kai taps panašus į Rusiją ir JAV iš branduolinio potencialo pusės.

Bet net ir tada Pekinas tikriausiai pareikalaus, kad bet koks susitarimas būtų taikomas tiek branduolinėms, tiek įprastinėms visų pagrindinių Azijos karinėms pajėgoms", — teigė Vaicas.

Jo manymu, jei Pekinas nekontroliuos ginkluotės didinimo pagal oficialią ginklavimosi kontrolę ar kitas priemones, JAV ir Rusija "priešinsis privalomiems apribojimams savo puolimo ir gynybos raketų pajėgumų atžvilgiu".

Kinija pasisakė prieš JAV vienašales sankcijas Iranui

Šiuo atžvilgiu ekspertas įsitikinęs, kad JAV prezidento Donaldo Trampo noras atsisakyti dvišalės ginklų kontrolės su Rusija ir prijungti prie jos Kiniją yra pagrįstas.

"Norint atgaivinti didžiųjų valstybių konkurenciją, kurti naujas strategines karines technologijas ir imtis kitų pokyčių, reikia galimo perėjimo prie naujo požiūrio", — teigė ekspertas.

Pasak jo, Pekinas pakeitė savo politiką kitais svarbiais kariniais klausimais, tokiais kaip orlaivių įsigijimas ar užsienio bazių klausimas, todėl Kinijos pozicijos pasikeitimas dėl strateginių ginklavimosi derybų nėra tuščia viltis. Be platesnio Pekino palaikymo strateginės ginkluotės kontrolė gali žlugti.