FT papasakojo apie "riziką Lietuvos saugumui" dėl fintech įmonių

Anot straipsnio autoriaus, dabar Lietuvos Respublika, be Britanijos, yra pirmojoje vietoje ES pagal finansinių technologijų srityje registruotų įmonių skaičių, tačiau tai kelia tam tikrą riziką
Sputnik

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Pastaruoju metu finansų tema Baltijos šalims nebuvo itin sėkminga. Pinigų plovimo skandalai kilo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ir smogė stambiems Švedijos bankams, rašo The Financial Times autorius Ričardas Milnas.

Tačiau Lietuvos sostinei — Vilniui — kol kas viskas nėra taip blogai. Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos, Vilnius gali tapti didžiausiu fintech centru. Fintech startuolių skaičius Lietuvoje sparčiai auga, ir respublika save pristato kaip "vartus į Europą" Izraelio ir Kinijos įmonėms.

Per metus Lietuvoje 40 proc. išaugo FinTech įmonių skaičius

Tačiau finansinių technologijų populiarinimas rinkoje yra pavojingas Lietuvai, pažymima straipsnyje. Daugybė problemų, susijusių su pinigų plovimo skandalais — "Ūkio Bankas" Lietuvoje, "ABLV" Latvijoje ir "Danske Bank" Estijoje — kyla dėl "Baltijos šalių artumo prie Rusijos ir noro atlikti finansinio tilto tarp Rytų ir Europos Sąjungos vaidmenį". Tai lėmė finansų sistemos destabilizaciją, teigia autorius.

Fintech kompanijų suklestėjimas prasidėjo nusivylimo Skandinavijos bankais, kurie atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos finansų sistemoje, fone. Po 2008 metų krizės Lietuvos valdžia pajuto, kad dominuojantys Švedijos bankai per mažai daro, kad būtų vystomos finansinės technologijos vietiniams klientams, ir nusprendė kurti savo startuolius.

Kaip teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, aiškiai trūko inovatyvių sprendimų, todėl Lietuvos valdininkai nusprendė įtraukti fintech bendroves į vidaus rinką. Pats Jurgilas Lietuvos banke yra atsakingas už finansinių inovacijų kontrolę ir skatinimą Lietuvoje.

Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus reguliuotojas išdavė leidimus išleisti elektroninius pinigus (e-money) 64 fintech įmonėms, dar svarstomos 40 paraiškų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva buvo antrojoje vietoje po Didžiosios Britanijos, kurioje dirba daugiau nei 150 fintech kompanijų, tačiau pirmojoje vietoje tarp visų kitų ES šalių.

Į Lietuvą atvyko net "Revolut", kurio būstinė yra Didžiojoje Britanijoje, nes jam reikėjo bankų licencijos Europos rinkoje, kurią jam suteikė Lietuvos Respublika. Pasak "Revolut" vykdomojo direktoriaus Ričardo Deiviso, Lietuvos bankas noriai bendradarbiauja, nors ir laikosi griežtų taisyklių. Tuo tarpu aplink šią įmonę Lietuvoje kilo skandalas dėl įkūrėjo Nikolajaus Storonskio rusiškos kilmės.

Grybauskaitė reklamuoja Lietuvą Kinijai kaip "Fintech" lyderę Europoje

Anot Jurgilo, Lietuvos bankas atidžiai stebi fintech sektoriaus veiklą, ją kontroliuoja 150 banko darbuotojų.

Kaip teigiama straipsnyje, tokiai sparčiai fintech rinkos plėtrai Lietuvoje, be Rusijos, yra dar vienas nerimą keliantis momentas — santykiai šioje srityje su Kinija. Anot leidinio, Vilniuje, matyt, nuomonės dėl Kinijos partnerių pritraukimo išsiskyrė.

Dabar, pasak straipsnio autoriaus, Lietuva turi rasti pusiausvyrą tarp fintech technologijų kaip verslo perspektyvos ir galimos "grėsmės nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Vakarų žurnalistai jau buvo išreiškę susirūpinimą dėl sparčios finansinių technologijų rinkos plėtros Lietuvoje. Kaip rašė laikraščio "The Guardian" autorius Patrikas Kolinsonas, Lietuvos bankas aktyviai kviečia fintech bendroves į respubliką ir žada sudaryti joms specialias sąlygas, tačiau toks mažos šalies reguliatoriaus elgesys gali sukelti bankų krizę, kuri palies visus Europos ir Britanijos investuotojus.

Kaip priminė autorius, Lietuvos, kaip ES valstybės narės, bankas suteikia fintech įmonėms licencijas, kurios veikia visoje Europos Sąjungoje ir suteikia teisę dirbti bet kurioje Sąjungos vietoje.