VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva, minėdama tragiškų 1991 metų sausio 13 dienos įvykių šalia Vilniaus televizijos bokšto metines, įteikė valstybinius apdovanojimus Ukrainos nacionalistams bei pareiškė, kad Rusija tariamai "aneksavo" Kaliningrado sritį, rašo portalo "RuBaltic.ru" ekspertas Aleksejus Iljaševičius.
Buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, "Lietuvos demokratijos patriarchas" Vytautas Landsbergis, kalbėdamas Seime, padarė keletą stiprių pareiškimų. Jis palygino Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę su replėmis, kurios bet kurią akimirką gali prispausti Lietuvą. Kalbėdamas apie Minską, Landsbergis apskritai pareiškė, kad nėra pasaulyje kitos šalies, kuri "po sovietų agresijų būtų Lietuvai tokią bjaurastį padarius kaip Baltarusija Astrave".
"Turime stovėti iki galo, turime nepriimti purvinos energijos, nemokėti savo pinigais už tą virvę, ant kurios mus pakars", — pabrėžė Lansbergis.
Be to, Landsbergis teigė, kad Lietuvos piliečiai turi turėti teisę teisėtai įsigyti ir laikyti ginklus. Autorius pažymi, kad "Lietuvos demokratijos patriarchas" bijo, nes "prisimena Lietuvos partizanų drąsą".
Didesnį dėmesį, pasak Iljaševičiaus, Landsbergio kalboje patraukė frazė, kad Kaliningrado sritis "aneksuota". Autorius priminė, kad tai ne pirmas kartas, kai politikas pateikia tokį pareiškimą neva Kaliningradas "nėra suvereni Rusijos teritorija".
"Todėl jo neseniai paskelbtas pareiškimas neatrodo kaip sensacija. Kaliningrado "aneksijos" paminėjimas yra gana gremėzdiškas bandymas pagauti "haipą" pokario sienų Europoje peržiūros tema, kurią pradėjo eksploatuoti Estija", — rašo Iljaševičius.
Pažymėtinas ne tik pats teiginys, bet ir įvykis, kurio metu jis buvo pasakytas, pabrėžia autorius. Anot jo, Landsbergis ciniškai naudojasi tragedijos prie Vilniaus televizijos bokšto aukų atminimu, siekdamas išprovokuoti naują įtampos ratą santykiuose su Rusija ir Baltarusija.
Tačiau čia nesibaigia Lietuvos valdžios išdaigos. Dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda sausio 13-ąją atminimo medaliu apdovanojo kelis ukrainiečius, įskaitant Jevgenijų Dikiy, kuris dalyvavo 2014-ųjų įvykiuose ir kovojo Kijevo saugumo pajėgų pusėje "Aidar" batalione, kurio kai kurie nariai laikosi dešiniųjų ir neonacių pažiūrų bei naudoja nacių simboliką.
"Dėkojame tiems, kurie su mūsų laisvės gynėjais dalinosi pavojais, už Lietuvos ribų rinko ir gabeno paramą, o kai kurie, kaip mūsų draugai ukrainiečiai — net prisiekė Lietuvos Respublikai", — sakė Nausėda.
Autorius klausia, kokią priesaiką turi omenyje Lietuvos prezidentas.
"Jei Nausėda turi omenyje, kad kai kurie ukrainiečiai gavo Lietuvos valstybės pasus ir prisiekė jai, tuomet jis netyčia juos išdavė: Ukrainoje, kaip žinote, galioja vienos pilietybės principas..." — rašo Iljaševičius.
Vadovaujant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Sausio 13 dienos atminimo medaliai Ukrainos piliečiams nebuvo įteikiami. Iljaševičius pabrėžė, kad juos apdovanojo prezidentas, "iš kurio rinkėjai tikėjosi pragmatiškos užsienio ir vidaus politikos".
Anksčiau interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius pakomentavo Landsbergio pareiškimą ir dabartinę Lietuvą pavadino "stalinizmo konstruktore". Jis pridūrė, kad teritoriniai reikalavimai Lietuvai gali sukelti rimtų padarinių.
Sausio 13-osios įvykiai
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį sukėlė sovietų kariai. Lietuvos prokurorai iki šiol taip tvirtina, nepateikiant jokių įrodymų.
Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
Pernai kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Lietuvos apeliacinis teismas gavo daugiau kaip 60 skundų dėl nuosprendžio. Teismas pradės apeliacijų nagrinėjimą kovo 26 dieną.
Maskva laiko nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.