VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva daugiau nei perpus sumažino atotrūkį nuo vidutinio gyvenimo lygio ES šalyse, tačiau, norėdama jį įveikti, šalis turės susidurti su iššūkiais. Tai teigiama Lietuvos banko tyrime.
"Lietuva sėkmingai įveikė didelę dalį distancijos maratone europinių pragyvenimo standartų link. Tačiau, norint pasiekti ar net pralenkti Vakarų Europos pajamų lygį, labai svarbu neįstrigti pakeliui. O tokia rizika yra, jei nesiimsime spręsti svarbiausių ekonominių iššūkių", — sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Vienas pagrindinių gyvenimo lygio rodiklių yra bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios lygį, tai yra, atsižvelgiant į kainas tarp valstybių.
1995 metais jis sudarė 33 proc., o dabar, Centrinio banko duomenimis, šis skaičius viršija 80 proc.
Lietuvos banko teigimu, jei Lietuvos ir ES ekonomika augs taip pat, kaip praėjusį dešimtmetį, tai Lietuva gali pasiekti ES vidurkį iki 2042 metų.
"Tai reiškia, kad prireiktų dar beveik ketvirčio amžiaus, kad gyventojų pajamos ir pragyvenimo lygis pasiektų ES vidurkį. Vis dėlto ligšiolinis ūkio augimo tempas Lietuvai ateityje toli gražu nėra garantuotas, įvertinus būsimus ekonominius iššūkius, visų pirma dėl darbo jėgos", — rašoma Centrinio banko atliktame tyrime.
Jau dabar beveik visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai yra vieni aktyviausių darbo rinkoje iš visų ES šalių, todėl galimybės pritraukti daugiau žmonių yra palyginti ribotos. Be to, dėl demografinių tendencijų mažėja darbingo amžiaus gyventojų.
Centrinis bankas mano, kad net teigiamas migracijos balansas šios situacijos nekompensuos.
Lietuvos politikai reguliariai skelbia apie šalies "sparčiai augančią ekonomiką", tačiau minimalus atlyginimas Lietuvoje yra vienas žemiausių ES. Taip pat kelis dešimtmečius šalį kamuoja demografinė krizė. Darbingi žmonės palieka Lietuvą geresnio gyvenimo ieškodami kitose ES šalyse, kur geresnis pragyvenimo lygis ir didesni atlyginimai.
Be to, dėl Briuselio sprendimo sumažinti subsidijas Rytų Europai Lietuvos valdžia bijo biudžeto "šoko terapijos" ir šalies ekonomikos žlugimo.
Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad be paramos iš išorės "Lietuvos sėkmės istorija iš karto pavirs moliūgu".
Jis taip pat pareiškė, kad ES dirbtinai palaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, norėdama panaudoti šalies išteklius kitų Europos zonų plėtrai.