Žydų klausimas — dar viena Nausėdos užsienio politikos klaida

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nevykti į Pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje. Ar tai teisingas sprendimas?
Sputnik

Lietuvos vadovas apsigalvojo paskutinę minutę. Oficialus paaiškinimas — keli papildomi susitikimai Davoso forume, bet akivaizdu, kad realios prezidento sprendimo priežastys yra visiškai kitokios.

Nausėda nevyks į pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje

Manytina, kad du pagrindiniai faktoriai, kurie privertė Nausėdą apsigalvoti, yra tai, kad vienas iš pagrindinių renginio svečių — Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, ir tai, kad į Izraelį nevyks Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, pareiškęs: "Negalėsiu vykti į Jeruzalėje rengiamas iškilmes, jeigu negalėsiu pateikti Lenkijos požiūrio. Daugiausia Lenkijos piliečių tapo Holokausto aukomis, o Lenkijos prezidentas negali pasisakyti. Tai istorinės tiesos iškraipymas. Kaip gali būti, kad Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos prezidentai gali kalbėti, o Lenkijos, kuri niekada nebendrininkavo su nacistine Vokietija, prezidentas nekalbės?"

Na, o jeigu pasakytume paprastai, Duda labai nepatenkintas tuo, kad Izraelyje garbingas svečias bus Putinas, kurio atskleisti faktai apie lenkų antisemitizmą tarpukario laikotarpiu yra, švelniai tariant, nemalonūs dabartinei šalies, kuri bendrininkavo su nacistine Vokietija, vadovybei. Ir Lietuvos prezidentas šiuo atveju akivaizdžiai solidarizavosi su Varšuva bei demonstratyviai nusprendė pagerbti Holokausto aukų atminimą Aušvico išvadavimo minėjimo ceremonijoje Lenkijoje.

Toks Nausėdos sprendimas neliko nepastebėtas Lietuvos viešojoje erdvėje, ir jį aktyviai komentavo įvairūs ekspertai. Beveik visų nuomonė buvo vieninga: mes su Lenkija bendrai ir jos kovoje su Rusija dėl "istorinės tiesos" konkrečiai.

Išimtis — apžvalgininkas Vytautas Bruveris, kuris įvertino Lietuvos vadovo poelgį kaip klaidą ir pareiškė: "Lenkijos santykiai su įvairiais istorinės atminties ir istorinės politikos dalykais šiandienos yra pirmiausiai jų reikalas, o Lietuvos santykiai su Holokaustu, ir tie istorinės atminties iššūkiai ir problemos, kuriuos Holokaustas kelia Lietuvai kaip valstybei ir visuomenei, yra, mano nuomone, per daug dideli, per daug svarbūs ir per daug jautrūs, kad tokį simbolinį dalyką kaip Lietuvos prezidento dalyvavimas Jeruzalėje vykstančiuose renginiuose vis dėlto galima būtų aukoti solidarumo su Lenkija demonstravimui".

Ekspertas: Lietuvos politikų galvose yra vakuumas Holokausto tema

Tai kas teisus? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia pirmiausia apsispręsti, ar bendras Lietuvos užsienio politikos kursas yra tinkamas. Jeigu manote, kad antirusiška psichozė, kuria remiantis, bet kurie Kremliaus veiksmai yra blogis; manymas, kad Lenkija yra antra šventa mūsų sąjungininkė po Amerikos; ir kryptingas istorinių faktų ignoravimas bei iškraipymas — normalu, tada Nausėdos žingsnis yra visiškai suprantamas ir net būtinas.

Jeigu Jums atrodo, kad aukščiau minėti dalykai yra viena didelė nesąmonė, kurią laikas taisyti, ir kad šalies Seimo Pirmininko (kuris pakeitė Nausėdą Jeruzalėje) kalbos apie tai, jog Izraelyje jis sieks išvengti artimo susitikimo su Putinu, yra neadekvatumo viršūnė (nes nei Lietuva, nei tuo labiau apgailėtinas Viktoras Pranckietis Rusijos vadovui Holokausto forume visiškai nerūpės), tada teisus blaiviai mąstantis Bruveris.

Be to, reikia suprasti, kad smulkmeniškai konjunktūrinis prezidento sprendimo pakeitimas renginio išvakarėse yra ne tik nesolidus elgesys, bet ir Izraelio įžeidimas, tuo labiau, kad Nausėda faktiškai solidarizavosi su šalimi, kuri nenori pripažinti savo istorinės kaltės žydų atžvilgiu. Tel Avivas tokių dalykų nepamiršta ir neatleidžia.

"Šlykštu": Izraelis sukritikavo Lietuvos iniciatyvą dėl Holokausto

Žinoma, teoriškai, Izraelis nėra strateginis Lietuvos partneris, kurio interesai ir jausmai turėtų labai jai rūpėti. Tačiau nereikėtų pamiršti, pavyzdžiui, to fakto, kad žydų lobis yra labai stiprus Amerikoje (ypač šiandien), kurios nuomonė Vilniui itin svarbi, ir ne tik joje.

Pagaliau, į Jeruzalę atvyko pagrindiniai Europos (Vokietijos ir Prancūzijos) lyderiai, o Lietuvai svarbesnė Lenkija. Tai gal po to nereikia stebėtis, kad naujame ilgalaikiame ES biudžete mums bus skirta mažiau pinigų, negu norėtųsi.

Apskritai galima teigti, kad Nausėda nori parodyti, jog jis yra tikras prezidentas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Tačiau kol kas jis tik parodo savo ir savo komandos neprofesionalumą bei nesugebėjimą matyti toliau savo nosies. Jeigu tokia tendencija stiprės, jo politinis likimas bus nepavydėtinas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.